El. leidiniai Lietuvos bibliotekose: perspektyvu, bet dar nepopuliaru

Elektroninės knygos gelbėja Didžiosios Britanijos bibliotekas: registruotieji skaitytojai gali naudotis el. knygų parsisiuntimo paslauga, kuri, pastebėta, pastaruoju metu pritraukė nemažai naujų narių. Analogiška paslauga, neabejojama, nors ir nebūtų iš pigiųjų bibliotekoms, turi puikių perspektyvų ir Lietuvoje.

Lietuvoje, pastebi lrt.lt pašnekovai, elektroninių leidinių skaitymo bibliotekose perspektyvos labai priklauso nuo bibliotekų finansavimo – el. leidiniai yra brangūs, o šiuo metu esą didelio poreikio bibliotekose skaityti elektroninę medžiagą nėra.

Beje, šiuo metu didžiausias poreikis jaučiamas ne elektroninei grožinei literatūrai, o moksliniams leidiniams.

Be to, bibliotekininkai atsargiai žiūri į elektroninių leidinių įsigijimą, kadangi „niekas pasaulyje nėra tikras, kad kokioje nors laikmenoje esančia medžiaga bus galima pasinaudoti po daugelio metų“.

Paslauga augina registruotųjų narių skaičių

Kaip skelbia telegraph.co.uk, pastaraisiais metais Didžiosios Britanijos bibliotekos, stebėjusios, kaip sparčiai mažėja skaitytojų skaičius, ėmė siūlyti elektroninių knygų parsisiuntimo paslaugą, kad pritrauktų daugiau skaitytojų.

Tokią paslaugą savo registruotiems nariams šiuo metu siūlo labai nedaug bibliotekų, tačiau tikimasi, kad netolimoje ateityje „revoliucingoji knygų skaitmenizacija“ iš esmės pakeis bibliotekų kasdienybę. Manoma, kad daugumoje bibliotekų jau netolimoje ateityje elektroninių knygų atsisiuntimo paslauga „bus savaime suprantamas dalykas“.

Fiona Marriott iš Lutono (Didžioji Britanija) bibliotekos sako: „Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau naudojamasi elektroninių knygų parsisiuntimo paslauga. Mums rašo žmonės ne tik iš Didžiosios Britanijos, bet ir užsienio ir teiraujasi, ar negali tapti virtualiaisiais bibliotekos nariais.“

Kiti bibliotekininkai taip pat pastebi, kad pagausėjo skaitytojų skaičius, kai pradėta teikti elektroninių knygų parsisiuntimo paslauga. Tačiau kol kas nėra statistikos, leidžiančios iliustruoti šį reiškinį. Kaip skelbia Kultūros, medijų ir sporto departamentas (Lietuvoje toks atitikmuo yra Kultūros ministerija), bibliotekų lankytojų skaičius pastaraisiais metais išaugo nuo 280 iki 302 mln., tačiau nėra įvardijamos tikslios augimo priežastys.

Kaip rašoma telegraph.co.uk, šią paslaugą jau siūlo Esekso, Lutono, Vindzoro ir Meidenhedo bibliotekos. Hampšyras, Liverpulis ir Norfolkas tam taip pat ruošiasi.

Elektronines knygas galima parsisiųsti į kompiuterį, taip pat į naujus specialiai elektroninių knygų skaitymui skirtus prietaisus.

Lietuvoje daugiausia el. mokslinių leidinių

Vilniaus universiteto (VU) generalinė direktorė Irena Krivienė neabejoja analogiškos paslaugos perspektyvomis Lietuvoje. Jos vadovaujama Vilniaus universiteto biblioteka teikia prieigą prie mokslinių elektroninių knygų.

„Tai apie 800 „Springer“ leidyklos socialinių ir humanitarinių mokslų sričių knygų, taip pat prenumeruojame „ebrary“ elektroninių knygų duomenų bazę, kurioje yra per 20 tūkst. įvairių mokslo krypčių leidinių.

Šias mokslines elektronines knygas aktyviai skaito VU akademinė bendruomenė. Jas skaityti galima tiek bet kurio VU tinkle esančio, tiek namų kompiuterio ekrane. Tiesa, skaitymui namuose reikia turėti slaptažodį, tačiau jis be jokių apribojimų suteikiamas kiekvienam VU akademinės bendruomenės nariui“, – komentuoja I. Krivienė.

„Visos elektroninės knygos ir el. paslaugos apskritai (tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje) yra skirtos mokslinei literatūrai. Lietuvos bibliotekos elektroninių leidinių įsigyja nedaug, o daugiausia įsigyjama duomenų bazių – mokslinių žurnalų ir laikraščių straipsnių, kurie prenumeruojami iš užsienio“, – sako Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis.

Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Petuchovaitė pabrėžia, kad kuomet galvojama apie anksčiau minėtos paslaugos teikimą Lietuvos bibliotekose, pirmiausia reikia atsižvelgti į techninius ir ekonominius aspektus, susijusius su ja.

„Elektroninėms knygoms bibliotekose atsirasti reikia tam tikrų sąlygų. Pirmiausia arba bibliotekos, arba jų vartotojai turi turėti šioms knygoms skaityti pritaikytus įrenginius, pavyzdžiui, specializuotus skaitytuvus. [...] Kartu, nemanau, kad daug žmonių patys yra įsigiję tuos skaitymo įrenginius, nes jie yra dar brangūs. Kita vertus, dar nėra suderinti elektroninių tekstų standartai ir kai kurios knygos pateikiamos tik vienam įrenginiui prieinamu formatu“, – svarsto pašnekovė.

V. Gudaitis teigia, kad elektroninės knygos bibliotekoms nemažai kainuoja, o niekas pasaulyje nėra tikras, kad laikmenoje esančia medžiaga bus galima pasinaudoti po daugelio metų. Tai nemažas trūkumas ir svarbi priežastis atsargiai žiūrėti į elektroninių leidinių įsigijimą.

„Norint išsaugoti elektroninę formą, reikia įrašyti į kokią nors laikmeną. Niekas pasaulyje nėra tikras, kad diskelis ilgai tarnaus. Turime kai kuriuos muzikinius įrašus, kurie šiandien jau nebepagrojami, nes pasikeitė technologijos. [...]

Gauname daug pasiūlymų pirkti elektronines knygas, bet jos yra gana brangios. Biblioteka yra konservatyvesnė įstaiga ir mes bijomės, kad sumokėję didelius pinigus po kiek nors metų negalėsime jos [medžiagos – lrt.lt] panaudoti“, – sako pašnekovas.

Prognozuoja, kad ateityje bus perspektyvu

R. Petuchovaitės manymu, šiandien sunku prognozuoti, ar el. knygų atsisiuntimo paslauga būtų populiari tarp skaitytojų. Ji svarsto, kad žmonės iš pradžių greičiausiai rinktųsi ne grožinę literatūrą, o elektroninius leidinius, reikalingus darbui, studijoms ir pan.

Su šia mintimi sutinka ir kiti lrt.lt pašnekovai. „Jeigu kalbėsime apie grožinę, laisvalaikio literatūrą, mano galva, didesnė skaitytojų dalis dažniau rinktųsi ne elektroninę, o tradicinę knygą. Kita vertus, su kompiuteriais užaugusios jaunosios kartos skaitymo įpročiai visai kiti – galbūt jaunimas ir romaną visai mielai skaito ar skaitys kompiuterio ekrane“, – svarsto VU bibliotekos vadovė.

Paslaugos perspektyvos, R. Petuchovaitės nuomone, priklauso ir nuo bibliotekų finansavimo bei el. knygų prieinamumo. „Kol kas bibliotekos gali įsigyti tik knygų užsienio kalbomis. Tai taip pat riboja potencialią vartotojų auditoriją. Bet perspektyvoje net neabejoju, kad bibliotekose bus ir el. knygų“, – įsitikinusi pašnekovė.

V. Gudaičio pastebėjimu, šiuo metu Lietuvoje nėra populiaru skaityti elektronines knygas.

Lrt.lt primena, kad šiuo metu mūsų šalies bibliotekose yra susiklosčiusi gana paradoksali situacija: nors Lietuvos bibliotekos dėl sumažinto finansavimo gali įsigyti tris kartus mažiau naujų knygų, skaitytojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, yra išaugęs.

„Bene svarbiausia priežastis, kodėl žmonės nebeskaito, yra ta, kad knygos tapo nebeįperkamos. Todėl pastaruoju metu knygų mylėtojai ėmė dažniau vaikščioti į bibliotekas. Akivaizdu, kad skaitytojų žymiai padaugėtų, jei knygą būtų galima atsisiųsti ir skaityti net niekur neišėjus iš namų. Deja, nelabai tikiu, kad tokia puiki paslauga mūsuose greitai prigis.

Knygų skaitmenizavimas yra ilgas ir kruopštus darbas, o Lietuvos bibliotekų kompiuterizavimas yra itin neaukšto lygio. Tad esu įsitikinęs, kad artimiausius dešimt metų mums teks pėdinti į bibliotekas, kaip jau esame įpratę“, – komentuoja svetainės tekstai.lt redaktorius Darius Pocevičius.

Didžiosios Britanijos bibliotekininkai taip pat pastebi, kad skaitytojams, kurie naudojasi el. knygų skaitymo paslauga, nereikia prisiminti, jog reikia laiku grąžinti knygą (o tai esą pamiršta padaryti dažnas skaitytojas), – elektroninė knyga dingsta iš laikmenos automatiškai po 14 dienų.

Buvęs Bibliotekininkų bendruomenės pirmininkas Tony Durcanas pastebi, kad paslauga yra „įdomi naujovė“ ir pabrėžia, kad neįprasto formato knygos vis tiek neišstums iš vartosenos popierinių knygų. Tačiau elektroninių knygų priežiūra bibliotekoms esą atsieina pigiau (jos nesidėvi, neplyšta ir jų nereikia saugoti nuo vagių) ir labai gera išeitis namų negalintiems palikti skaitytojams, nes elektroninės knygos pasiekiamos internetu.