Nusprendę sukurti interneto svetainę ar portalą, kuriame talpinsite nemažą vaizdo informacijos kiekį, susiduriate su begale techninių klausimų: kokią vaizdo grotuvo versiją pasirinkti, kokia vaizdo perdavimo technologija bus efektyviausia, kokį serverį ar interneto ryšį pasirinkti? Šiuo straipsniu tikiuosi atsakyti bent jau į dalį Jūsų klausimų.Nusprendę sukurti interneto svetainę ar portalą, kuriame talpinsite nemažą vaizdo informacijos kiekį, susiduriate su begale techninių klausimų: kokią vaizdo grotuvo versiją pasirinkti, kokia vaizdo perdavimo technologija bus efektyviausia, kokį serverį ar interneto ryšį pasirinkti? Šiuo straipsniu tikiuosi atsakyti bent jau į dalį Jūsų klausimų.
Vaizdo grotuvas
Naršydami internete tikriausiai pastebėjote, kad ne visada pavyksta pažiūrėti draugo atsiustą juokelį, muzikinio kūrinio vaizdo klipą ar šiaip naudingą informaciją, nes Jūsų naršyklė užsispyrusiai jo negroja. Dažniausiai tai reiškia, kad Jūsų kompiuteryje nėra įdiegtos reikiamos programinės įrangos. Kadangi dauguma vartotojų nesivargins ieškoti priežasčių, kodėl vaizdo klipas nerodomas, siūlyčiau naudoti populiariausius vaizdo grotuvus, kurių sąrašą pateikiu žemiau. Šią informaciją publikuoja pats „Adobe“ („Adobe“ „flash“ kūrėjai), tačiau labai panašią statistiką rasite ir kituose naujienų portaluose.
Technologija
Žiūrėdami vaizdo medžiagą internete tikriausiai patyrėte, kad ji nevienodai greitai užsikrauna ir „elgiasi“ užsikrovusi. Šiuo metu internete vaizdo medžiagos pateikimui naudojama trijų tipų technologijos:
Downloading (siuntimasis) – pats pigiausias ir paprasčiausias būdas, kurio metu visas vaizdo byla parsiunčiama į vartotojo kompiuterį ir tik tada ji pradeda groti. Tol kol byla nebuvo atsiųsta, Jūs negalite šios vaizdo bylos prasukti į priekį ir pradėti žiūrėti tarkime nuo 10-tos minutės. Download tipas yra ypač nepatogus esant ilgos trukmės vaizdo byloms.
Progressive download (progresyvus siuntimas) – naudojamas didžiojoje dalyje interneto svetainių, tarp jų „YouTube“, „VideoGaga“ ir t. t. Progresive download yra šiek tiek protingesnė to paties download versija. Čia vaizdo medžiaga gali pradėti groti pirmai duomenų porcijai pasiekus Jūsų kompiuterį. Šį vaizdo klipą galėsite prasukti į priekį ir pradėti žiūrėti nuo jūsų pageidaujamos minutės. Visgi neretai toks vaizdo klipas, pagrojęs minutę kitą, trumpam užstrigs ir Jūs ekrane išvysite žodį „kraunasi“ bei magiškus progreso procentus šalia jo. Taip nutinka todėl, kad pirma duomenų porcija baigė groti anksčiau nei antra porcija pasiekė Jūsų kompiuterį. Visgi, jeigu Jūs planuojate savo tinklapio lankytojams pateikti dažnai lankomus (viral tipo) vaizdo klipus, progressive download būdas išlieka populiariausiu.
Streaming – brangiausia ir, ko gero, kol kas mažiausiai internete sutinkama, bet ne prasčiausia, technologija. Streaming technologija nepakeičiama tiesioginėse vaizdo transliacijose (Youtube Life ar video.alfa.lt), „pay per view“ vaizdo klipai (mokami) arba tais atvejais, kai reikia užtikrinti itin gerą perduodamo vaizdo kokybę. Streaming technologijai, skirtingai nuo mano aukščiau išvardintų, būtina papildoma serverio programinė įranga, kurios pasirinkimas yra pakankamai platus, tačiau populiariausios būtų šios:
- „Adobe Flash media server“ – „Adobe“ gamintojo produktas. Populiaresniam projektui palaikyti Jūs turėsite įsigyti programinės įrangos paketą už ne mažiau nei 10 000 litų.
- „Red5“ – atviro kodo nemokama programinė įranga. Išgirdus „atviras kodas“, galite nesitikėti jokio palaikymo ir jokios galutinės produkto dokumentacijos, bet jeigu Jus „spaudžia“ biudžetas, kodėl gi nepabandžius, tuo labiau, kad rasite sėkmingų šio projekto pavyzdžių.
- „Wowza“ – nebrangi (2600 Lt) ir gerai aptarnaujama programinė įranga. Teko daryti sprendimą naudojant šią programinę įrangą ir iki šiol nenusivyliau.
Nepaisant papildomų išlaidų, streaming turi ir savo privalumų:
- Analizės galimybė. Jūs galėsite stebėti informaciją, kiek vartotojų žiūrėjo vaizdo klipą, kokius konkrečiai klipus žiūrėjo ir, kas svarbiausia, kiek laiko žiūrėjo vieną ar kitą vaizdo klipą.
- Ekonomiškiau. Tinklapio lankytojui išsiunčiama tiksliai tiek informacijos kiek jis žiūri, todėl Jūs sutaupote interneto ryšio srauto. Pvz., download metu lankytojui išsiunčiamas visas 5-ių minučių trukmės dainos klipas, nors lankytojas gal žiūrės tik pirmas 10 sekundžių.
- Duomenų apsauga. Vaizdo medžiaga nesaugoma lankytojo kompiuteryje, todėl jį nukopijuoti gerokai sudėtingiau ir Jūs sėkmingiau kontroliuojate vaizdo medžiagos platinimą.
- Interaktyvumas. Lankytojui suteikiama galimybė labai greitai peržiūrėti norimą vaizdo epizodą, prasukant patį vaizdo klipą į priekį ar atgal. Žinoma, tiesioginės transliacijos metu prasukti nepavyks.
- Lankstumas. Streaming programinė įranga atsižvelgia į lankytojo interneto ryšį bei jo momentinius pakitimus ir automatiškai reguliuoja perduodamos vaizdo medžiagos kokybę ją gerindama ar prastindama.
Interneto ryšys
Paskaičiuokime broliai kurmiai… Tarkime, interneto svetainėje patalpinome 3-jų minučių trukmės vaizdo įrašą, kurį groja standartinio „YouTube“ dydžio (480×295px) grotuvas, bendras vaizdo bylos dydis ~3,9 MB.
Vienas vartotojas, žiūrėdamas vaizdo klipą, naudoja 64 kb/s interneto kanalą. Taigi 100 vartotojų, žiūrėdami šį filmuką užkiš 50 Mbps interneto kanalą 1 minutei.
Išvados
Spartėjant interneto ryšiui, vaizdo klipai vis stipriau braunasi į internetą. Arši konkurencija naujienų portalų srityje ir skaitmeninės televizijos vystymasis lems vis didesnius vaizdo klipų informacijos kiekius internete. Artimiausiu metu turėtų atsirasti nišiniai, į siaurą paslaugų ar informacijos sritį orientuoti vaizdo portalai, pvz., apie futbolą, kurie atsikąs savo dalį iš didžiųjų „Youtube“ (užsienyje) ar „Videogaga“ (Lietuvoje).
Papildomai verta paskaityti
Informacijos šaltiniai
