Iš tiesų, ne paslaptis, kad didelė dalis asmeninių kompiuterių jau seniai pasiekė tą ribą, kai jų galimybės tenkina absoliučios daugumos vartotojų poreikius, kokybė – irgi. Juk įprastam darbui su internetu, tekstu ar kitkuo 4 GHz tikrai nereikia, o būtent tam absoliuti dauguma kompiuteirų pasaulyje ir naudojami. „nVidia“ vadovas pastebi, kad nebrangūs nešiojami kompiuteriai, vadinamieji „netbookai“, ilgainiui gali tapti rimta grėsme tradicinėms sistemoms.Iš tiesų, ne paslaptis, kad didelė dalis asmeninių kompiuterių jau seniai pasiekė tą ribą, kai jų galimybės tenkina absoliučios daugumos vartotojų poreikius, kokybė – irgi. Juk įprastam darbui su internetu, tekstu ar kitkuo 4 GHz tikrai nereikia, o būtent tam absoliuti dauguma kompiuterių pasaulyje ir naudojami. „nVidia“ vadovas pastebi, kad nebrangūs nešiojami kompiuteriai, vadinamieji „netbookai“, ilgainiui gali tapti rimta grėsme tradicinėms sistemoms. Jie siūlo tik tai, ko reikia ir neiššluoja piniginės.
„Ekonomikos sunkmečio laiku milijonai pirkėjų atsisuks į nebrangias kompiuterių versijas. „Intel Atom“ procesorių paklausos augimas jau rodo, koks didelis susidomėjimas rinkoje tvyro aplink „netbookus“. Manau, jau labai greitai nebrangūs nešiojamieji kompiuteriai ims rimtai grasinti vidutinės galios nešiojamiesiems“, – teigė Jen-Hsun Huangas, „nVidia“ prezidentas, susitikime su finansų analitikais.
Anot jo, entuziastams ir profesionalams skirti, galingesni bei tvirtesni, tačiau brangūs nešiojami kompiuteriai savo gerbėjų ratą išsaugos, tačiau niekuo neišsiskiriančioms sistemoms konkuruoti su „netbookais“ bus sunku. Kam pirkti beveik vidutinės galios nešiojamą kompiuterį, jei galima paimti pigų dailų „netbooką“ ir juo atlikti visus tuos pačius darbus.
Patys „nVidia“, beje, niekuomet neskyrė daug dėmesio žemutiniam rinkos segmentui. Kompanija stengėsi savo vaizdo procesorius ir mikroschemų rinkinius siūlyti ten, kur iš jų galima tikrai nemažai uždirbti – vadinamuosiuose „premium“ taškuose, kuomet pirkėjai turi motyvą permokėti. Tai didele dalimi ir lėmė puikius finansinius „nVidia“ rezultatus. Visgi pasaulinis ekonomikos atokvėpis paveikė ir juos – paskutinio ketvirčio duomenys nuvylė daug ką.
Sausio 25 dieną baigėsi finansiniai „nVidia“ metai. Per paskutinį jų ketvirtį kompanija gavo 481,1 mln. JAV dolerių pajamų. Tai kraupiai menkas rezultatas lyginant su ankstesniais metais, kuomet to paties ketvirčio pajamos siekė net 1,2 mlrd. dolerių. Taigi, vos per metus „nVidia“ pajamos smuktelėjo 60 procentų. Pavienėms vaizdo plokštėms skirtų vaizdo procesorių pardavimai paskutiniame ketvirtyje, lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, smuko 47 procentais, tarnybinėms stotims skirtų sprendimų – 44 proc., mikroschemų rinkinių – 51 proc..
Iš viso per šiuos finansinius metus kompanija gavo 3,4 mlrd. dolerių pajamų – 16 procentų mažiau nei per ankstesnius, kuomet gauta 4,1 mlrd. dolerių.
„nVidia“ vadovo teigimu, ekonominio sunkmečio metu, didelė dalis tų, kas pirko vidutinės galios produktus nuspręs visgi tenkintis tik tuo, kas būtina, nepermokėti. Tuo tarpu tie entuziastai, kurie taikėsi į galingiausius ir kitaip „-iausius“ dalykėlius, veikiausiai ir toliau ras pinigų savo pomėgiui.
„Norintys spartos ir toliau jos ieškos, nedideli nešiojamieji jų poreikių netenkins. Tačiau daugybė vidutinės galios produktų pirkėjų vis dažniau susimąstys apie „netbookus“, – analitikams tvirtino Jen-Hsun Huangas.
Šiuo metu „nVidia“ kaip tik bando propaguoti savo nebrangią „Ion“ platformą, skirtą „Intel Atom“ procesoriams, tačiau rimtesnės sėkmės vis dar nesulaukė. Platformoje naudojamas „GeForce 9400M” lustas, suderinamas su „DirectX“, palaikomas techninis HD vaizdo iškodavimas ir kitos pažangios savybės. Pirkėjams siekiama sudaryti įspūdį, jog ir pirkdami „netbooką“ jie gali gauti pakankamai galios ir galimybių.
„Intel Atom“ procesorius ir „Ion“ platforma drauge sukuria tvirtą nešiojamą kompiuterį. Jis gali dirbti su trimate „DirectX“ grafika, rodyti aukštos raiškos filmus. Tampa įmanoma beveik viskas, ko gali prireikti“, – sakė Jen-Hsun Huangas.
Žinoma, nesunku pastebėti, jog nėra nė vieno „netbooko“, kuris turėtų, tarkime, „Blu-ray“ diskų skaitytuvą. Taigi, ir HD peržiūros galimybių poreikis šiame rinkos segmente kol kas turėtų būti gana ribotas. O ir trimačių žaidimų tokie kompiuteriai dažniausiai nepatempia ne tik dėl vaizdo posistemės, bet ir dėl kitų komponentų galios stygiaus.
„nVidia“ noras proteguoti „Ion“ ir spėti į kompanijos vos perone nepalikusį nedidelių nešiojamų kompiuterių traukinį labai suprantamas. Visgi kažkodėl bent jau dabar jis atrodo gana desperatiškas – juk nedidelių bei nebrangių kompiuterių paslaptis ir buvo ta, jog jie už mažą kainą siūlė padorias galimybes. Pridėsime į juos trimačio vaizdo dalykėlių, prabilsime apie spartą ir pati „netbookų“ idėja mikliai apmirs.
