Branduoliniai „kompiuteriai“

Tais laikais, kai atominės bombos jau egzistavo, o kišeniniai skaičiuotuvai – ne, potencialus branduolinio smūgio efektas būdavo apskaičiuojamas įvairiausiomis popierinėmis sukiojamomis skaičiuoklėmis. Nepaisant to, šie instrumentai buvo vadinami skambiu „kompiuterio“ pavadinimu.

Šią mažą maždaug dešimties centimetrų skersmens „Nuclear Bomb Effects Computer“ skaičiuoklės versiją gamino kompanija EG&G. Cituojant instrukciją, „Visų besidominčių branduolinių ginklų poveikiu, šis apskritiminis kompiuteris [skaičiuoklė] leidžia lengvai analizuoti įvairių veiksnių duomenis, pavyzdžiui, priklausomybes nuo galingumo, atstumo ir panašiai“. Skaičiuoklė buvo sukonstruota remiantis autoriaus Samuel Glasstone parašyta knyga „The Effects of Nuclear Weapons“. Tiesa, leidinys tuo metu buvo skirtas tik karinėms pajėgoms.

Ką gi tiksliai galima apskaičiuoti tokiu įrenginiu? Kai nurodomas tam tikras ginklo galingumas (kilotonomis arba megatonomis), galima nustatyti tikėtiną sprogimo kraterio dydį – gylį ir spindulį. Nustačius konkretų atstumą iki sprogimo epicentro, galima rasti maksimalų aplinkos slėgio padidėjimą (PSI vienetais), maksimalų vėjo greitį (myliomis per valandą), absorbuotos radiacijos dozę (rem) ir temperatūrinį radiacijos poveikį (cal/cm²). Ginklo galią galima apskaičiuoti pagal jo sukelto ugnies kamuolio spindulį ir atvirkščiai.

Skaičiuoklę „Commander's Radiation Guide“ sukūrė ir gamino tuometinėje Vakarų Vokietijoje įsikūrusi kompanija „Nestler“. Kaip matosi iš nuotraukos, jos paskirtis analogiška. Instrukcijoje rašoma: „Pavienių pėstininkų ir asmenų išlikimas efektyviais karo lauke didžiąja dalimi priklauso nuo operatyvių apsaugos veiksmų esant radiacijos pavojui. Skaičiuoklė vadui yra vertingas įrankis, kuriuo galima greitai įvertinti radiologinę situaciją“.

„Radiation Guide“ galėjo atlikti ir kitų skaičiavimų, pavyzdžiui, spinduliuotės pokyčius praėjus tam tikram laiko tarpui, spinduliuotės normalizavimą, neutronų sukeltos gama spinduliuotės silpimą ir t. t.

Kitų skaičiuoklių funkcijos iš esmės būdavo analogiškos. Pavyzdžiui, „M-2 Radiation Calculator“ taip pat gali skaičiuoti spinduliuotės aktyvumo pokyčius prabėgus tam tikram laikui nuo sprogimo arba nuo matavimo atlikimo, taip pat ja galima apskaičiuoti per tam tikrą laiką žmogaus kūno sugeriamos radiacijos kiekius ir t. t.

„RADIAC Calculator No. 1“ gamintas Anglijos kompanijos „Blundell Rules Limited“. Skaičiuoklės konstrukcija ir dizainas pagrįstas dar 1951 metais Williamo Orro sukurtu modeliu. Išskirtinė skaičiuoklės savybė yra tai, kad ji abejose pusėse turėjo skirtingas skales – viena buvo skirta skaičiuoti radiacinei taršai jūroje, kita – sausumoje.

„RADIAC Slide Rule“ pailgos formos skaičiuoklė buvo gaminama iš palyginti patvaraus plastiko. Ji taip pat turėjo dvi puses skaičiavimams jūroje ir sausumoje. Faktiškai tokio tipo skaičiuoklės atsirado anksčiau nei apskritimo formos, tačiau vėliau prarado populiarumą greičiausiai tik dėl mažesnio patogumo.