Prisimenu, kažkur prieš penketą metų mąsčiau apie vieną patrauklią idėją. Norėjau visą programinę įranga perkelti į internetą: teksto redaktorius, foto ir video redagavimo įrankius, dienotvarkes, kalendorius, antivirusines ir t. t. Buvau įsitikinęs, jog vieną dieną visi šie ir daug kitų įrankių bus pasiekiami tiesiog „online“. Visa tai išsivystė į visiškai naują verslo modelį, žinomą „cloud computing“ vardu.Prisimenu, kažkur prieš penketą metų mąsčiau apie vieną patrauklią idėją. Norėjau visą programinę įranga perkelti į internetą: teksto redaktorius, foto ir video redagavimo įrankius, dienotvarkes, kalendorius, antivirusines ir t. t. Buvau įsitikinęs, jog vieną dieną visi šie ir daug kitų įrankių bus pasiekiami tiesiog „online“.
Visa tai išsivystė į visiškai naują verslo modelį, žinomą „cloud computing“ vardu. Stalinis kompiuteris, nešiojamas kompiuteris, PDA, mobilusis telefonas ar koks kitas įrenginys – ne „cloud computing“ (toliau „Debesys“). Debesys yra tai, ką galime pasiekti naudojantis šiais įrenginiais.
„Google Documents“ komandiniam darbui
Kodėl tai naudinga? Duosiu jums pavyzdį iš savo asmeninės patirties.
Dauguma mano straipsnių yra parašyti su „Google Documents“ (trumpas pristatomasis filmukas) internetine paslauga. Yra 2 priežastys, kodėl renkuosi šią paslaugą.
Pirmoji yra ta, jog nebereikia rūpintis dėl dokumentų. Tikriausiai daug kas esate susidūrę su problema, kai parašę svarbią ataskaitą su „Microsoft Word“, užmiršote failą įrašyti į USB raktą ar kitą laikmeną. Dokumentas lieka namų kompiuteryje, tad priėjimo prie failo neturite.
Mano straipsniai parašyti su „Google Documents“ automatiškai išsisaugoja „Google“ archyve. Juos galiu pasiekti bet kada, iš bet kokio įtaiso (kompiuteris, delninis, net „iPod touch“), turinčio interneto ryšį. Man nebereikia jaudintis dėl laikmenų ir savo failų egzistavimo vietos. Juos galia pasiekti ir tam tikri asmenys, gavę priėjimą.
Antroji priežastis yra ta, jog savo dokumentus bet kada galiu pašierinti (angl. share) redaktoriui, verslo partneriui, svarbiam klientui. Dokumentus galime skaityti tuo pačiu metu, sėdėdami vienas nuo kito per tūkstantį kilometrų. Netgi realiuoju laiku kartu galima redaguoti spreadsheet lentelę, ir tuo pačiu metu chat'inti diskutuodami ar šį įrašą atnaujinti verta, ar geriau palikti neredaguotą. Viskas vyksta tame pačiame lange.
Tokius darbus galima atlikti ir trise, keturiese bei dar daugiau (ribojama ties 20 žmonių). Įsivaizduojate kiek laiko sutaupote su komanda, darbus atlikdami kartu? Kiekvienas komandos narys mato kas kokią vietą redaguoja. Beje, taip galima kurti ir prezentacijas.
Kitas „Cloud computing“ pavyzdys – „The New York Times“
„Google Documents“ užima tik nedidelę dalelę šiame reiškinyje. Bet sekantis pavyzdys su „NY Times“ parodys, kodėl interneto ekspertai, tokie kaip „Google“ aukščiausieji vadovai, patys negali apibrėžti kas yra tie „interneto debesys“.
Šių metų birželio 30 d. „Newsweek“ numeryje perskaičiau įdomų straipsnį „Living in the Clouds“, kuriame pateiktas įdomus pavyzdėlis su „The New York Times“. Anot straipsnio autoriaus, prieš porą mėnesių „NY Times“ internete sukūrė „TimesMachine“ funkciją.
Funkcija leidžia naršyti po visus bendrovės straipsnius 1851–1922 m. laikotarpyje – daugiau nei 15 mln. straipsnių. Tam bendrovė nesunaudoja nė vieno bito kompiuterių procesoriaus. „NY Times“ naudojasi „Amazon Cloud Computing“ serverio paslaugomis.
Tai kas gi tie „interneto debesys“?
Sąvoka „cloud computing“ buvo išrinkta „Metų buzz frazė 2007“, bet truputi mažiau suprantama 2008-iais. Kvepia kažkokia mistika. Tad, kas tie „internetiniai debesys“?
Mano nuomonė, tai debesys, kurie yra daug arčiau žemės negu tradiciniai, todėl juos ir galima pasiekti taip lengvai. Kopėčios, kuriomis lipame į debesis simbolizuoją įrenginį. O debesys simbolizuoja duomenis, kurių ir „siekiame“.
