20 metų Arūnas (vardas pakeistas) šiuo metu studijuoja ir dirba vienos didelės įmonės apsaugos skyriuje, kuriame stebi įmonės teritorijoje sumontuotų apsaugos kamerų parodymus. Kartais, ypač sesijos metu, Arūnas prie kamerų atsineša paskaitų konspektus ar vadovėlius, tačiau semestro metu dažniau užsiima kitokia veikla. 20 metų Arūnas (vardas pakeistas) šiuo metu studijuoja ir dirba vienos didelės įmonės apsaugos skyriuje, kuriame stebi įmonės teritorijoje sumontuotų apsaugos kamerų parodymus. Kartais, ypač sesijos metu, Arūnas prie kamerų atsineša paskaitų konspektus ar vadovėlius, tačiau semestro metu dažniau užsiima kitokia veikla.
„Kadangi darbas gana monotoniškas ir niekas nestebi, kaip dirbu, laiką stumiu žaisdamas žaidimus, kartais žiūriu filmus ar dar ką nors veikiu su kompiuteriu“, – pasakojo vaikinas.
„Tokie atvejai kaip Arūno – ne retenybė apsaugos darbuotojų darbe. Ir blogiausia yra net ne tai, kad darbo metu darbuotojai nekreipia dėmesio į savo darbą, o tai, kad dėl jau minėtų savavališkų jų veiksmų apsaugos technologijos tampa ne tokios veiksmingos“, – pasakojo visoje Lietuvoje dirbančios inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ techninio aptarnavimo padalinio „Fima Service Center“ (FSC) vadovas Justinas Grigaliūnas.
Nelieka resursų
 DELFI (J. Kupreščenko nuotr.) |
|---|
Arūnas nėra vienintelis apsaugos darbuotojas, kuris žaidžia darbo metu. „Pasitaiko atvejų, kai apsaugos darbuotojai į kompiuterius, kuriuose transliuojamas vaizdas iš kamerų, įsidiegia daug resursų (operatyvinės atminties) naudojančius veiksmo ar sporto žaidimus. Jie apkrauna visą kompiuterį, todėl stringa apsaugos sistemų darbas – vaizdas iš kamerų įrašomas nenuosekliai, esant vagystei ar kitam įvykiui, gali būti neįmanoma jo atsekti“, – pasakojo J. Grigaliūnas.
Šiai minčiai netiesiogiai pritaria ir pats Arūnas – anot jo, tarp jo ir kolegų dėl neseniai pasibaigusio Europos futbolo čempionato, šiuo metu labai populiarūs įvairūs kompiuteriniai futbolo simuliatoriai. Tiesa, nuo jų neatsilieka ir ilgamečiai apsaugos darbuotojų favoritai – šaudyklės ir lenktyniniai žaidimai.
Pasak J. Grigaliūno, kartu su žaidimais, kuriuos apsaugos darbuotojai dažnai atsineša piratiniuose diskuose, į kompiuterius gali patekti ir virusai, kurie taip pat lėtina kompiuterio ir sistemų darbą bei padaro juos pažeidžiamus įsibrovimams ar kitoms išorinėms grėsmėms.
Filmai „užkemša“ kietąjį diską
Dar viena kurioziška problema, su kuria susiduria apsaugos sistemų prižiūrėtojai – tai filmais užpildyti kompiuterių kietieji diskai. Norėdami išvengti nuobodulio budėjimo metu, apsaugos darbuotojai atsineša filmų ir įrašo juos į apsaugos kompiuterio kietąjį diską. Ilgainiui jis užsipildo tiek, kad lieka per mažai vietos vaizdo kamerų įrašytai medžiagai.
J. Grigaliūnas pasakoja, kad FSC technikai kasmet iš įvairių įmonių ar valstybinių organizacijų gauna apie 13 tūkst. pranešimų apie apsaugos sistemų gedimus. Bent 10 proc. atvejų užfiksuojama, kad sistemos nustoja veikusios dėl kietajame diske įrašytų kino filmų, kurie nepalieka vietos stebėjimo kamerų informacijai išsaugoti. „Buvo atvejų, kad vaizdo kameros negalėjo įrašinėti vaizdo į kompiuterio atmintį ilgiau nei 2–3 mėnesius. Kokia tuomet nauda iš neveikiančios apsaugos sistemos?“, – retoriškai klausė J. Grigaliūnas
Programinė įranga konfliktuoja
Kartais apsaugos darbuotojai bando „slėpti“ savo pėdsakus ir stengiasi ištrinti savo įdiegtą programinę įrangą. Tačiau tai gali pridaryti dar daugiau bėdų.
„Filmų peržiūros ar kompiuterinių žaidimų programos dažnai konfliktuoja su apsaugos programine įranga. Tad neprofesionaliai ištrinant įdiegtas programas, netyčia gali būti ištrinami ir kai kurie apsaugos programinės įrangos elementai, dėl ko ji nustoja veikusi“, – problemą aiškino J. Grigaliūnas.
Draudimas bei kontrolė
Riboti apsaugos darbuotojų galimybes neteisėtai įrašyti žaidimų ar filmų – sudėtinga, bet įmanoma. Tačiau netgi nustačius griežtus vartotojų teisių apribojimus apsaugos darbuotojams, labiau techniškai išprusęs darbuotojas vis tiek gali sugebėti į kompiuterį įrašyti draudžiamas programas.
Tiesa, pasak J. Grigaliūno, jau yra įmonių, kurioms FSC įdiegė specializuotą programinę įrangą, suteikiančią galimybę uždrausti vartotojams naudotis USB jungtimis, CD grotuvais ar kitais išoriniais įrenginiais.
„Visgi, protingiausia būtų užkirsti kelią grėsmėms dar diegiant apsaugos sistemą. Įranga, kuri įrašo vaizdą, prižiūri patalpų apsaugos funkcionavimą, turėtų būti fiziškai nepasiekiama eiliniam vartotojui, o prieinama tik sistemos administratoriui, kuris suinteresuotas efektyviu sistemos veikimu. Norėdamos sutaupyti, įmonės nepasirūpina tuo iš anksto, tačiau vėliau tenka mokėti kviečiant aptarnavimo darbuotojus“, – įsitikinęs FSC vadovas.
Pastebima, kad apsaugos sistemų sutrikimų dėl neatsakingo apsaugos darbuotojų elgesio dažniau pasitaiko tuose objektuose, kuriuos prižiūri pavieniai samdomi apsaugos darbuotojai. Tuo tarpu prekybos centruose ar kitose įmonėse, kur vietoje dirba ir apsaugos vadovas, tokių dalykų beveik nebūna – ten vyrauja tvarka ir kontrolė.
