Prarastas nešiojamasis kompiuteris – bėda visiems

Kodavimo įranga nėra brangi – ją galima įsigyti už apie 10 JAV dolerių, tačiau ne visiems ši investicija pasirodė naudinga. Šie taupuoliai, praradę nešiojamus kompiuterius, priklausančius milžiniškoms korporacijoms, valstybinėms organizacijoms ar netgi universitetams, prarado ir neįkainuojamus tūkstančių žmonių asmeninius duomenis. „Networkworld“, primindama apie duomenų saugumo svarbą, sudarė skaudžiausių „praradimų“ dešimtuką.

Dešimta vieta atiteko „Ameriprise Financial“, prieš pat 2005 metų Kalėdas praradusiai nešiojamą kompiuterį – jį iš darbuotojo automobilio nugvelbė ilgapirščiai. Šiam darbuotojui šventės buvo karčios – jis buvo staigiai atleistas. Teisėsauga kompiuterį surado tik po aštuonių mėnesių. Kompiuteryje buvo saugomi 228000 kompanijos klientų socialinio draudimo numeriai ir sąskaitų informacija.

Devintoje vietoje – „Memorial Blood Center“. Šiai organizacijai priklausantis nešiojamas kompiuteris su 268000 kraujo donorų socialinio draudimo numeriais ir vardais buvo nušvilptas ruošiantis kraujo donorystės akcijai, 2007 metų gruodį.

Konsultacinės firmos „CGI“ darbuotojas 2007 metų rugsėjį pasigedo savo „laptopo“ – jame buvo asmeniniai ir finansiniai 283000 Niujorko pensininkų duomenys. Šiai kompanijai atiteko aštunta vieta.

„Ernst & Young“ prarado du nešiojamus kompiuterius: vieną – 2006 metų vasarį (jame buvo 38000 „British Petroleum“, „Sun“, „Cisco“ ir „IBM“ darbuotojų socialinio draudimo numerių, o kitą – tų pačių metų gegužę (su 243 tūkstančių Hotels.com klientų asmeniniais duomenimis ir kreditinių kortelių numeriais). Už šitokius pasiekimus „Networkworld“ jai skyrė septintą vietą.

Šešti – „Horizon Blue Cross Blue Shield“. Šių metų vasarį vienas iš jų darbuotojų nešiojamą kompiuterį su 300000 šios organizacijos narių asmeniniais duomenimis parsinešė namo, iš kur jis ir buvo pavogtas. Duomenys buvo apsaugoti slaptažodžiu, tačiau neužšifruoti.

Penktoje vietoje – „Lifeblood“, patyrę rimtą kraujo nuleidimą. 2008 metų vasarį šis Memfio kraujo bankas paskelbė, kad prarado du nešiojamus kompiuterius, kuriuose buvo 321000 kraujo donorų vardai, adresai, gimimo datos, elektroninio pašto adresai ir vairuotojo pažymėjimų serijų numeriai. Lyg to būtų negana, vagys sužinojo ir šių žmonių kraujo grupes bei cholesterolio kraujyje kiekius. Už informaciją, kuri padėtų sulaikyti nusikaltėlius, buvo siūloma 20000 JAV dolerių.

Ketvirta vieta atiteko Davidsono apygardai, esančiai Tenesio valstijoje. 2007 metų Kalėdų naktį iš Davidsono apygardos rinkimų komisijos biurų buvo pavogti du nešiojami kompiuteriai su 337000 balsavimo teisę turinčių asmenų socialinio draudimo numeriais. Policija surado šių kompiuterių kietuosius diskus po poros savaičių, o vagis prisipažino pats – jis šiuos kompiuterius pardavė už 80 JAV dolerių ir šešias skardines alaus.

„Boeing“ – treti. Jiems buvo pavogti net trys kompiuteriai: pirmas – 2005 lapkritį, antras – 2006 balandį, o trečias – tų pačių metų gruodį. Nutekėjo net 546600 šios kompanijos darbuotojų duomenys.

Aprangos milžinė „GAP“ užima „garbingą“ antrą vietą – 2007 metų rugsėjį ši kompanija prarado kompiuterį, kuriame buvo saugomi žmonių, nuo 2006 liepos iki 2007 metų birželio užpildžiusių darbo paraiškas, vardai ir socialinio draudimo numeriai. Žmonių buvo nei daug, nei mažai – 800 tūkstančių.

Pirmą vietą be konkurencijos užima JAV veteranų reikalų departamentas. 2006 metų gegužę šios organizacijos narys prarado nešiojamą kompiuterį su 28,6 milijono veteranų, tarnybą atliekančių ir rezervinių karinių pajėgų personalo duomenimis. Policija suėmė du paauglius, ir, nors FTB teigė, kad duomenys iš nešiojamo kompiuterio nenutekėjo, organizacija dėl šio incidento ne kartą buvo paduota į teismą.

Kažin, kodėl nė vieni iš jų nešifravo svarbių duomenų – kaip manote Jūs?