Šiemet į Lietuvą buvo atvykę „Google“ atstovai pasižvalgyti, galbūt mūsų šalis tiktų jų duomenų centro (DC) įkūrimui. Prieš keletą metų būtų galima galvoti, kad „Google“ dėmesį patraukė profesionalūs, bet nebrangūs IT specialistai. Tačiau šiuo metu lietuvių specialistų algos nedaug atsilieka nuo vakarietiškų ir dar kyla. Kas gi patraukė šio giganto dėmesį mūsų šalyje? Gal Lietuva ateityje gali tapti regiono DC centru? V. Stakauskas: Lietuva turi potencialą tapti regiono duomenų centrų lydere |
|---|
Šiemet į Lietuvą buvo atvykę „Google“ atstovai pasižvalgyti, galbūt mūsų šalis tiktų jų duomenų centro (DC) įkūrimui. Kas gi patraukė šio giganto dėmesį mūsų šalyje? Gal Lietuva ateityje gali tapti regiono DC centru?
Prieš keletą metų būtų galima galvoti, kad „Google“ dėmesį patraukė profesionalūs, bet nebrangūs IT specialistai. Tačiau šiuo metu lietuvių specialistų algos nedaug atsilieka nuo vakarietiškų ir dar kyla. Spręsdama šią problemą „Google“ greičiausiai rinktųsi kokią nors Indiją ar Kiniją – visame pasaulyje veikiančiai kompanijai nėra didelio skirtumo, kurioje žemės rutulio vietoje stovės jų duomenų centras. Tikėtina, kad jį net aptarnautų programuotojai iš „Google“ būstinės per internetą, o vietiniai specialistai tik rūpintųsi fizine DC būkle.
Greičiausiai „Google“ vadovybę į Lietuvą atvedė kitos opiausiomis įvardijamos DC problemos: patikimas nebrangios energijos tiekimas, geografinė padėtis, optinių tinklų infrastruktūra, klimatas, leidžiantis įrengti „žaliąjį“ DC.
„Žaliasis“ DC
„Žaliasis“ duomenų centras – šiuo metu bene visų bent kiek rimtesnių tarptautinių konferencijų dėmesio centre. DC tampa vis didesniu elektros energijos vartotoju. Prieš penkerius metus vienai serverių spintai vidutiniškai užtekdavo 3 KW galios, dabar šie poreikiai išaugo iki 8 KW, prognozuojama, kad dar po kelerių metų spintai vidutiniškai reikės jau 30–35 KW, o maksimali su naudojama galia sieks 200 ir daugiau KW.
Apskaičiuota, jog visi Didžiosios Britanijos DC šiuo metu suvartoja tiek pat elektros energijos, kiek pakanka aprūpinti kelis šimtus tūkstančių gyventojų turintį miestą.
Kol kas nėra bendrai priimto standarto, kas tai yra „žaliasis“ DC. Galima pasakyti, kad „žaliasis“ DC turi kuo efektyviau išnaudoti elektros energiją bei naudoti ekologišką elektros energiją.
Svarstomi įvairūs energijos gavybos būdai. Vartotojai dar nepasirengę mokėti brangiau vien už ekologiją, tačiau ateityje tai bus vienas lemiamų pasirinkimų renkantis DC tiekėją. Šiuo metu JAV yra įsikūręs vienas DC, kuris apsirūpina vien iš saulės baterijų gaunama energija. Jo paslaugos brangesnės, bet klientų jis nestokoja. Taip pat JAV kuriami planai viso ūkio elektros energijos poreikius tenkinti pasitelkus saulės energiją.
Pagrindinis klausimas Lietuvos atveju – tai situacija dėl elektros energijos tiekimo po atominės elektrinės uždarymo, elektros energijos kainos, naujos atominės elektrinės statyba. Elektros energijos brangimas du kartus būtų labai skaudus duomenų centrams.
Patrauklus klimatas
Žinoma, Lietuvoje šiam tikslui naudoti saulės energiją artimiausiu metu nerealu, bet turime kitą didelį privalumą – tai mūsų klimatas. Nuo pusės iki trečdalio elektros energijos DC panaudoja serverių aušinimui. Karštose šalyse, kur efektyvios saulės baterijos, ši dalis dar didesnė.
Būtent aušinimo srityje šiuo metu DC labiausiai pažengę į priekį, eidami „žaliojo“ duomenų centro link. Plačiai taikomi skysčiu aušinimo sprendimai, leidžiantys sutaupyti iki 50 procentų aušinimui skirtos elektros energijos, lyginant su tradiciniu aušinimu oru. Ir tai dar ne riba. Šiuo metu dirbama ties technologijomis, kurios netrukus turėtų pasirodyti, leisiančiomis nenaudoti papildomų šaldymo šaltinių lauko oro temperatūrai esant iki 20 laipsnių šilumos. Vadinasi, mūsų klimato juostoje papildomai šaldyti įrenginius reikės labai nedaug.
Taip pat gali būti išnaudojami vandens telkiniai. Kiek žinoma, „Google“ atstovai domėjosi galimybėmis savo serverių vėsinimui panaudoti šalia Kruonio elektrinės esančio tvenkinio vandenį.
Išplėtota infrastruktūra
Žinoma, pasaulyje yra ir vėsesnių šalių už Lietuvą, tačiau Lietuva patogi ir savo infrastruktūra. Kaip minėta, DC energijos poreikiai auga milžiniškais tempais. Tam reikia gerai išvystytų elektros tinklų. Mūsų šalies elektros infrastruktūra buvo kuriama tokia, kad patenkintų išvystyto ūkio poreikius. Tačiau po Nepriklausomybės atgavimo didelė dalis gamyklų ir fabrikų buvo uždaryti, tad elektros energijos paskirstymo tinklų potencialas dar nėra iki galo išnaudotas.
Taip pat neblogai išplėtotas ir optinių ryšių tinklas bei patogi geografinė padėtis. Turime tiesioginius optinio kabelio sujungimus su Skandinavija, taip pat Rytais ir Vakarais. Tiesioginės tarptautinės optinės linijos leidžia užtikrinti minimalų vėlavimą perduodant informaciją.
