Socialiniuose tinkluose vykstanti dezinformacijos sklaida peržengė naują ribą. Lietuva tapo aikštele, kur socialinių tinklų dirbtinio intelekto valdomi tinklai išbando naujas manipuliacijos taktikas. Ekspertų teigimu, visuomenė tam dar neturi imuniteto. Socialiniuose tinkluose vykstanti dezinformacijos sklaida peržengė naują ribą. Lietuva tapo aikštele, kur socialinių tinklų dirbtinio intelekto (DI) valdomi tinklai išbando naujas manipuliacijos taktikas. Ekspertų teigimu, visuomenė tam dar neturi imuniteto. Pasirodo, net šeši iš dešimt vartotojų negeba atpažinti, kada diskusijose dalyvauja žmonės, o kada – botai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujausi tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto valdomi botai tampa vis sunkiau atpažįstami. Pavyzdžiui, Notr Damo universiteto tyrime nustatyta, kad socialinių tinklų vartotojai 58 proc. atvejų nesugebėjo atskirti, ar diskusijoje dalyvauja žmogus, ar DI valdomas botas. O dar 2024 m. reprezentatyvios Vyriausybės užsakymu atliktos „Spinter“ apklausos duomenimis, Lietuvoje 65 proc. gyventojų nurodė, kad daugiausiai dezinformacijos pastebi socialiniuose tinkluose.
Išnaudoja visuomenės skaudulius
Pasak analitiko ir dezinformacijos eksperto Luko Andriukaičio, Lietuva šiame kontekste nėra vienintelė, tačiau patenka tarp aktyviau stebimų ir dažniau taikomų valstybių. „Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, aktyviai remianti Ukrainą ir nuosekliai kritikuojanti Rusijos veiksmus. Dėl to mūsų informacinė erdvė dažnai tampa savotišku bandymų poligonu – čia testuojama, kaip tam tikros informacinės operacijos veikia Vakarų visuomenes“, – teigia L. Andriukaitis.
Jo teigimu, socialiniuose tinkluose veikia ištisa ekosistema, kurioje dirbtiniai profiliai susipina su tikrais vartotojais. Baltijos šalyse veikia ne tik botai, bet ir troliai, įvairios koordinuotos paskyros bei priešiškai nusiteikę vartotojai.
„Dažnai matome staigų ir koordinuotą žinučių išplitimą: per labai trumpą laiką tam tikra tema tampa itin matoma, nors prieš tai apie ją beveik niekas nekalbėjo“, – sako ekspertas. Pasak jo, tokios kampanijos dažniausiai sustiprėja visuomenei jautriais momentais – prieš rinkimus, geopolitinių krizių metu ar kilus rezonansiniams įvykiams.
Anot jo, botai nesitaiko į nuobodžias diskusijas. Jie ieško to, kas skaldo ir kelia emocijas. Vakcinacija, LGBT teisės, tautinės mažumos ar net nacionalinio saugumo klausimai, pavyzdžiui, diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono, pasitarnauja kaip kuras dirbtiniam konfliktui įžiebti.
Paribio valstybė – ypatingas informacinių operacijų taikinys
Šioms įžvalgoms pritaria ir „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas. Jis pabrėžia, kad nors Lietuva yra nedidelė valstybė, geopolitiniu požiūriu ji patenka į vadinamąją informacinio karo paribio zoną.
„Mes esame valstybė, kuriai informacinis poveikis gali turėti didelę reikšmę. Todėl yra struktūrų, kurios specializuojasi būtent Baltijos regiono informacinėje erdvėje – jos analizuoja vietinį mentalitetą, visuomenės jautrias temas ir ieško silpniausių vietų, kurias galima išnaudoti“, – sako prof. P. Pakutinskas.
Pasak jo, manipuliacija viešojoje erdvėje retai prasideda nuo atviros politikos. „Botai dažniausiai nesitaiko į sausą politinę diskusiją. Kur kas dažniau jie išnaudoja temas, kurios sukelia stiprias emocijas – vaikų saugumą, rezonansinius nusikaltimus, socialinę nelygybę ar kitus jautrius klausimus. Tokios temos leidžia greitai sukelti visuomenės reakciją ir supriešinti skirtingas nuomones“, – aiškina ekspertas.
Baltijos šalims kyla ir papildomas iššūkis dėl rusų kalbos paplitimo. „Tokiose platformose kaip „Telegram“ gausu rusiško turinio. Kadangi daug žmonių Lietuvoje šią kalbą supranta, per tokius kanalus manipuliuoti informacija tampa gerokai paprasčiau“, – teigia prof. P. Pakutinskas.
Tobulesni botai – sunkiau atpažįstamos manipuliacijos
Lietuvos DI asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius pažymi, kad DI kardinaliai pakeitė botų veikimo principus. „Prieš keletą metų botai buvo gana primityvūs – jie tiesiog kartodavo tas pačias frazes. Dabar, pasitelkus DI, kiekvienas komentaras gali būti suformuluotas vis kitaip. Tai sukuria įspūdį, kad diskusijoje dalyvauja daug skirtingų žmonių“, – sako jis.
Toks dirbtinai kuriamas aktyvumas gali turėti realų poveikį socialinių tinklų algoritmams. „Jeigu keli šimtai paskyrų per trumpą laiką pradeda komentuoti ar spausti patiktukus, algoritmai tai interpretuoja kaip didelį susidomėjimą ir pradeda rodyti turinį dar platesnei auditorijai. Tikras vartotojas, pamatęs tokią diskusiją, mano, kad tema yra labai svarbi, įsitraukia į ginčą ir taip pats tampa šio dirbtinio srauto dalimi“, – aiškina L. Petkevičius.
Pasak jo, kartais pakanka net kelių dešimčių koordinuotų paskyrų, kad tam tikras turinys socialiniuose tinkluose atrodytų daug populiaresnis nei yra iš tikrųjų. Būtent todėl svarbiausias tampa kritinis vartotojų mąstymas. Šiandien didelis komentarų ar reakcijų skaičius soc. tinkluose dar nereiškia, kad diskusija yra autentiška ar atspindi realią visuomenės nuomonę.
Platformų interesai ir reguliavimo iššūkiai
Ekspertai sutaria, kad kova su botais nėra vien technologinis klausimas. Didelę įtaką turi ir socialinių tinklų verslo modelis. „Didžioji dalis platformų nėra Europos Sąjungos įmonės, todėl jų veiklą reguliuoti sudėtinga. Be to, aktyvumas, net jei ir sufabrikuotas, didina vartotojų įsitraukimą ir reklamos pajamas. Dėl to platformos ne visada suinteresuotos radikaliai mažinti netikrų paskyrų skaičių“, – sako L. Petkevičius.
Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, Europos Sąjunga imasi griežtesnių priemonių. Viena svarbiausių – Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Service Act, DSA), įpareigojantis didžiąsias platformas skaidriau valdyti turinį, aktyviau vertinti sistemines rizikas ir suteikti daugiau duomenų tyrėjams bei priežiūros institucijoms. Šis reguliavimas taip pat numato didesnę atsakomybę platformoms už koordinuotas dezinformacijos kampanijas ar manipuliavimą algoritmais.
„DSA yra svarbus žingsnis, nes priverčia platformas atskleisti duomenis tyrėjams, nustatyti sistemines rizikas ir aktyviau šalinti pavojingą turinį. ES turi ir kitų galingų norminių aktų kovai su tokaisi sudėtingais reiškiniais, tačiau vien reguliavimas negali pakeisti visuomenės gebėjimo kritiškai vertinti informaciją. Tik derinant technologinius sprendimus, teisinę atsakomybę ir švietimą galima sumažinti manipuliacijų mastą“, – teigia prof. P. Pakutinskas.
