Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.Dirbtinis intelektas (DI) ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis. Investuotojų nuotaikos svyruoja nuo euforijos iki atsargumo, o akcijų brangimas dažnai lenkė fundamentalius rodiklius.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Ekspertai įspėja: DI kuria naujas galimybes, bet kartu formuoja ir struktūrinį trapumą – nuo didelių skolų iki koncentracijos rizikos rinkose. Tikslus lūžio taškas lieka neaiškus, bet ženklai, kad ciklas pasiekia savo brandesnę stadiją, daugėja. Finansų pasaulis stebi, kaip technologija, kuri kadaise buvo tik eksperimentas, šiandien gali tapti rinkų stabilumo testu.
Rinkų nuotaikos ir dirbtinis intelektas
Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investicijų strategas dirbtinį intelektą įvardija kaip vieną iš veiksnių, stipriai veikusių rinkų nuotaikas: „Turėjome ne vieną paniką praėjusiais metais rinkose, labiausiai susijusią su prekybos politika, bet ir su dirbtiniu intelektu. Nuotaikos svyravo labai stipriai rinkose: nuo stiprios panikos iki euforijos.“
Ekspertas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto optimizmas ypač ryškus Azijoje. „Pasaulio akcijų indeksas per metus augo beveik 20 procentų, labai stipriai lyderiavo Azijos rinkos, kur tiek ir Kinijos rinkas pasiekė dirbtinio intelekto optimizmas, prisidėjo ir kitos išsivysčiusios Azijos rinkos, kuriose gausu lustų gamintojų“, – sako ekspertas.
Rinka, kuri nebepaiso ekonomikos dėsnių
V. Šimkus pastebi, kad akcijų kainos pastaruoju metu ne visada auga kartu su realiais ekonominiais rodikliais. „Tas akcijų brangimas ne visada atitiko turbūt ekonominius fundamentus. Ką mes matome – ypač dirbtinio intelekto akcijų brangimas, bet ir bendrai JAV akcijų brangimas lenkė pelnus.“
Jo teigimu, dirbtinis intelektas vis dažniau atrodo gyvenantis tarsi atskiroje realybėje: „Yra labai daug klausimų dėl atskiro to pasaulio – dirbtinis intelektas gyvena savo realia ekonomika, kuri mažiau jautri tradicinėms sąlygoms. Investavo labai daug, investavo kartais galbūt ir nepamatuotai.“
Rinkos koncentracija ir „Magnificent Seven“
„Tele2 Verslui“ konferencijoje „Žvilgsnis į 2026: tendencijos ir prioritetai verslui“ V. Šimkus atkreipė dėmesį į precedento neturinčią rinkos koncentraciją: „Dirbtinio intelekto akcijų „Magnificent Seven“ buvo pagrindinė akcijų rinkų varomoji ašis pastaraisiais metais, sugeneravo apie pusę grąžos. Tos septynios akcijos šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį visos JAV akcijų rinkos vertės.“
V. Šimkus įspėja apie galimas pasekmes: „Jeigu šios įmonės nuviltų rinkos lūkesčius, mes turėtume pakankamai plataus masto akcijų rinkų korekciją.“
Finansinis trapumas ir skolos augimas
Finansų ekspertas įspėja, kad DI sektoriaus rizika šiuo metu auga. „Iki šiol investicijas finansavo iš einamųjų pinigų srautų ir akcininkų kapitalo, bet vis daugiau investicijų finansuojama skola“, – sako jis. Be to, vis daugiau lėšų nukreipiama per specialios paskirties įmones, ypač finansuojant duomenų centrus, ir atsiranda nemažai paslėptos skolos.
„Kuo daugiau tokių investicijų finansuojame skolintu kapitalu, tuo didesnį trapumą sukuriame visoje sistemoje“, – apibendrina ekspertas.
Ar tai burbulas?
Klausimų dėl DI burbulą daugėja, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kada jis sprogs. Ekspertas atkreipia dėmesį į įspėjamuosius ženklus: „Daugėja signalų dėl agresyvių apskaitos praktikų, ankstyvo pajamų užskaitymo ir kitų dalykų.“
Be to, jis pabrėžia ciklo stadiją: „Ženklų, kad artėjame link brandesnės stadijos šito dirbtinio intelekto ciklo, daugėja. Formuojasi ir nauji butelio kakliukai, investuotojų dėmesys krypsta į atminties lustų gamintojus, bei kitas įmones tiekiančias paslaugas duomenų centrams.“
Technologinė kryptis ir alternatyvos
V. Šimkus atkreipia dėmesį į struktūrinius pokyčius technologijų sektoriuje: „Paskutinis „Google“ išleistas modelis nenaudoja „Nvidia“ grafinių procesorių, todėl tai keičia pačios „Nvidia“ perspektyvas.“
Kalbėdamas apie Kiniją, jis pažymi: „Neturėdama prieigos prie galingiausių procesorių, Kinija orientuojasi į efektyvumą – protingiau dėsto mažesnius, labiau specializuotus modelius, kuriuos pigiau treniruoti, lengviau operuoti ir kurie sunaudoja mažiau energijos.“
