Septintą kartą rengiamas Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas, į kurį patenka 121 pasaulio šalis, parodė, kad 2025 metais Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Tyrime yra vertinama bendra pasaulio šalių skaitmeninė gerovė penkiose srityse: interneto įperkamumo, interneto kokybės, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio saugumo ir dirbtinio intelekto.Septintą kartą rengiamas „Surfshark“ Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas, į kurį patenka 121 pasaulio šalis, parodė, kad 2025 metais Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Tyrime yra vertinama bendra pasaulio šalių skaitmeninė gerovė penkiose srityse: interneto įperkamumo, interneto kokybės, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio saugumo ir dirbtinio intelekto, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Šiemet Lietuva lenkia Latviją, kuri atsidūrė 29 vietoje, bet gerokai atsilieka nuo Estijos – 12 vieta. Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso pirmoje vietoje yra Suomija. JAV pirmauja dirbtinio intelekto srityje, tačiau bendroje įskaitoje užima 16 vietą.
Geriausi Lietuvos rodikliai yra skaitmeninio saugumo srityje, čia šiemet užimame 15 vietą, ir interneto įperkamumo – 16 vieta.
Tyrimas parodė, kad Lietuva susiduria su skaitmeninės infrastruktūros iššūkiais, šioje srityje esame 38 pasaulyje. Šalis yra 20 vietoje pagal interneto kokybę ir 31 vietoje pagal dirbtinio intelekto išvystymą (DI) – tai nauja 2025 metų indekso sritis.
„Skaitmeninės gyvenimo kokybės neįmanoma išmatuoti neatsižvelgiant į dirbtinio intelekto išvystymą. Būtent todėl DI sritis šiemet tapo mūsų lyginamosios ataskaitos pagrindu, rodančiu, kiek esame patraukūs užsienio investuotojams kaip dirbtinio intelekto kryptis bei ar pasirengę integruoti šią technologiją į viešąsias paslaugas“, – sako „Surfshark“ Informacinių technologijų saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Anot eksperto, dirbtinio intelekto technologijos niekur nepasitrauks, todėl Lietuva turi koncentruotis į DI palankios aplinkos kūrimą.
„Modernizuoti IT sistemas ir užtikrinti jų apsaugą, naujomis kompetencijomis apmokyti arba perkvalifikuoti darbuotojus, sukurti veiksmingą teisinę bazę ir jos priežiūrą. Nerimą kelia tai, kad net kai kurios iš aukščiausią vietą dirbtinio intelekto plėtros srityje užimančių šalių vis dar neturi efektyvių duomenų apsaugos įstatymų, kurie yra privalomi dirbtiniam intelektui apdorojant didelius kiekius neskelbtinos informacijos.“
Nuo greičiausio interneto šalies atsiliekame 3 kartus
Šalies skaitmeninio saugumo lygis rodo, kaip saugiai žmonės jaučiasi interneto erdvėje. Lietuva užima tvirtą 15 poziciją, nes yra Europos Sąjungos narė, kuriai taikomi ES duomenų apsaugos reikalavimai. Latvija skaitmeninio saugumo srityje užima 14 vietą, o Estija antrą vietą.
Pagal interneto kokybę Lietuva rikiuojasi 20 vietoje. Fiksuoto interneto greitis Lietuvoje siekia 242 Mbps. Pasaulyje greičiausią fiksuotą internetą turi Singapūro gyventojai, ten jo greitis siekia 463 Mbps. Mobilaus interneto greitis Lietuvoje siekia 175 Mbps, kai greičiausias mobilus internetas veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose — 576 Mbps.
Lyginant su praėjusiais metais, mobilaus interneto greitis Lietuvoje išaugo 25 proc., fiksuoto – 14 proc.
Lietuviai vidutiniškai turi dirbti apie 1 valandą ir 6 minutes per mėnesį, kad galėtų įsigyti fiksuotą interneto ryšį. Tai yra šešiais kartais daugiau nei Bulgarijoje, kur fiksuotas internetas yra pigiausias pasaulyje (bulgarai turi dirbti 11 minučių per mėnesį, kad jį įsigytų).
Na, o tam, kad įsigytų mobilųjį internetą, lietuviai per mėnesį turi dirbti apie 27 minutes. Tai keturis kartus daugiau nei Afrikos valstybėje Angoloje, kurioje mobilusis internetas yra pigiausias (Angolos gyventojai dirba 7 minutes per mėnesį, kad galėtų jį įsigyti).
Daugiau nei 300 tūkst. lietuvių nesinaudoja internetu
Gerai išvystyta skaitmeninė infrastruktūra leidžia žmonėms lengvai naudotis internetu kasdienybėje – nuo darbo ir mokymosi iki kasdienio apsipirkinėjimo. „Surfshark“ išanalizavo, kiek gyventojų turi prieigą prie interneto ir kiek šalis geba kuo naudingiau įdarbinti skaitmenines technologijas.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, priklausančios Jungtinių tautų organizacijai, duomenimis, Lietuvoje prieigą prie interneto turi 89 proc. žmonių. Nors tyrimas rodo, kad tai yra daugiau nei visų analizuotų šalių vidurkis (77 proc.), visgi tai tėra 52 vieta pasaulyje, o virš 300 tūkst. lietuvių vis dar nesinaudoja internetu. Pagal technologijų infrastruktūros parengtį užimame 29 vietą.
„Dirbtinis intelektas gali transformuoti šalies ekonomiką ir pagerinti gyvenimo kokybę, – sako T. Stamulis. – Tačiau be investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir be visuomenės parengimo naudoti technologijas, DI kelia riziką tik dar labiau padidinti skaitmeninę atskirtį, palikdamas kai kurias gyventojų grupes nuošalyje.“
