Dirbtinis intelektas jau atima studentus iš aukštųjų mokyklų

Minint Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, paskelbtas naujausias „Moterų technologijų srityje barometras“, kuriuo kasmet fiksuojamos priėmimo į IT krypčių studijas tendencijos. Lietuvoje toliau krentant jaunuolių susidomėjimui IT studijomis, universitetai teigia, kad tai lemia ne vien demografinės priežastys: studentus iš aukštųjų mokyklų jau „atima“ ir dirbtinis intelektas.

Šiemet Lietuvos kolegijų ir universitetų IT krypčių studijų programas papildė daugiau nei 2,3 tūkst. studentų, tarp jų – ir 437 moterys, skelbia „Moterų technologijų srityje barometras 2025“. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia moterų iš IT srities studijų pasiūlos rinkosi programų sistemų studijas.

Daugiausiai studenčių į IT studijas pritraukė Vilniaus universitetas (122) ir Kauno technologijos universitetas (121). VU į IT studijas priimtų moterų skaičius šiek tiek sumažėjo, o į technologijų krypčių studijas priimtų moterų skaičius KTU šiemet šoktelėjo net 26 proc.

„Moterų technologijų srityje barometras“ sudarytas „Adform Lietuva“ iniciatyva bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), kuri surinko ir susistemino bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis. Šia iniciatyva siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos šalies aukštųjų mokyklų IT studijose ir išryškinti lyčių įvairovės svarbą. Duomenys, kuriais remiantis sudarytas barometras, yra negalutiniai ir dar gali nežymiai keistis.

„Kas penkta į IT studijas priimta studentė KTU šiemet buvo moteris, tuo tarpu į informatikos studijas Klaipėdos universitete įstojusių moterų padaugėjo dvigubai. Tad džiuginančių tendencijų, kurios rodo, kad IT krypčių profesijas toliau atranda ir moterys, tikrai yra. Tai matome ir savo darbuotojų gretose – mūsų įmonės komandas įvairiose šalyse papildo vis daugiau IT specialisčių“, – barometro rezultatus komentuoja „Adform“ vyresnioji žmogiškųjų išteklių ir administracijos vadovė Gintautė Klimašauskienė.

Pasak G. Klimašauskienės, iš viso į IT studijų programas kolegijose ir universitetuose šiemet priimti 2335 studentai, arba 9 proc. mažiau negu pernai.

„Bendra tendencija tokia, kad studentų skaičius IT studijose jau kelinti metai iš eilės Lietuvoje mažėja: traukiasi tiek vyrų, tiek moterų priėmimo skaičiai. Tiesa, į IT studijas priimtų vyrų kritimas šiemet irgi siekė 9 proc. ir buvo beveik dvigubai didesnis nei moterų. Tad nors ir iš lėto, bet moterų dalis tarp IT studentų didėja“, – pastebi „Adform“ vyresnioji žmogiškųjų išteklių ir administracijos vadovė G. Klimašauskienė.

Ji priduria, kad lyčių įvairovė technologijose nėra tik socialinis klausimas – tai inovacijų ir konkurencingumo variklis. „Įvairesnės komandos kuria geresnius produktus, nes į technologijas žiūri iš skirtingų perspektyvų, pastebi problemas, kurių vienodo mąstymo grupės tiesiog nepamatytų. Be to, tyrimai rodo, kad lyčių balanso siekiančios įmonės dažniau pasižymi kūrybiškumu ir didesniu darbuotojų įsitraukimu“, – teigia G. Klimašauskienė.

Nauji iššūkiai: merginas nuo IT studijų atgraso ne tik stereotipai, bet ir DI

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės prof. Jurgitos Markevičiūtės teigimu, priėmimas į IT studijas toliau krenta dėl demografinių tendencijų, tačiau tai nėra vienintelė priežastis.

Pasak profesorės, kol universitetai bando kovoti su stereotipais ir taip atverti merginoms kelius į IT profesijas, neseniai išryškėjo ir visiškai nauja grėsmė.

Šiemet į informatikos bakalauro studijas VU priimtų studentų skaičius tarp vyrų ir moterų krito net 30,4 proc. ir prof. J. Markevičiūtė tai sieja su dirbtinio intelekto (DI) įrankių išplitimu.

„Į informatikos studijas šiemet priėmėme gerokai mažiau studentų negu galėjome priimti ir tai lėmė tikrai ne vien demografija. Labai sumažėjo ir pirmu pageidavimu besirenkančiųjų informatiką. Kiek kalbėjau su vaikais, visi kalba apie dirbtinį intelektą – ar dar reikia mokytis IT profesijų, kai su DI viską gali pasidaryti ir suprogramuoti. Tad studentų IT studijose jau mažėja ir dėl DI įtakos“, – įsitikinusi VU Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. J. Markevičiūtė.

Pasak profesorės, tiek visuomenėje, tiek tarp moksleivių paplito klaidinga nuomonė apie DI galimybes ir tai jau tampa didele problema, kuri atsiliepia ir priėmimo į IT studijas rezultatams.

„Kai vaikai klausia, ar verta studijuoti informatiką, nes yra dirbtinis intelektas, mes jiems sakome: dabar kaip tik ir reikia studijuoti informatiką, nes jei tu nori ką nors sukurti su DI, be studijų tu nesukursi. IT specialistų, programuotojų kaip tik labai reikia, kad jie ir kurtų DI sprendimus bei padėtų jį vystyti.

Kodo su DI tu irgi nesukursi, jei nemokėsi suformuluoti užduoties. Daug kalbame su moksleiviais apie tai, kad DI kol kas nėra toks protingas, jis neretai haliucionuoja ir turi daug problemų su tikslumu. DI, kokį mes matome šiandien, nėra intelektas, tai yra duomenimis grįstas kalbų modelis, kuris generuoja turinį iš esamos informacijos. Tinkamai naudojant tai yra labai geras įrankis, bet jis prigeneruoja ir daugybę šiukšlių. Tuo tarpu vaikai masiškai naudoja DI namų darbams ruošti, neretai pasikliauja juo besąlygiškai ir net netikrina jo pateiktos informacijos“, – problemas įvardija J. Markevičiūtė.

Auga aukštesnio lygio IT specialistų poreikis

Kauno technologijos universiteto studijų prorektorės Kristinos Ukvalbergienės teigimu, šiemet KTU į IT studijas priėmė net 18 proc. daugiau pirmakursių, tačiau pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, jau kurį laiką stebimos IT studijų mažėjimo tendencijos atspindi globalius pokyčius šioje srityje.

„Iš tiesų DI įrankiai, didieji kalbų modeliai (LLM) efektyvina ir palengvina darbą – paprastesnes technines užduotis vis dažniau perima DI. Iš pirmo žvilgsnio jaunam žmogui gali atrodyti, kad IT studijos tampa mažiau perspektyvios, tačiau čia pacituosiu KTU šūkį „Už kiekvienos technologijos – žmogus“, o jo IT priemonės kol kas nepakeis. Iš tiesų auga poreikis aukštesnio lygio IT specialistams, kurie ne tik naudoja dirbtinio intelekto įrankius, bet ir geba kurti išmanias platformas, su tuo susijusius gerokai sudėtingesnius sprendimus, valdyti procesus ir infrastruktūrą, užtikrinti etišką DI naudojimą“, – pažymi KTU studijų prorektorė K. Ukvalbergienė.

Paklausus, kas lėmė šiemet matomą į IT studijas priimtų moterų skaičiaus augimą KTU, K. Ukvalbergienė teigė, kad į informatikos mokslų studijas KTU priimtų moterų skaičius šiemet padidėjo 29 proc., o į bakalauro IT krypčių studijas KTU šiemet priimta 37 proc. daugiau moterų negu pernai.

„Anksčiau IT studijos daugiau buvo siejamos su aparatine įranga (kompiuterių priežiūra, elektronika), o dabar IT studijos susijusios su programine įranga, vartotojo patirtimi, atsiranda daug daugiau vietos kūrybingumui, todėl jos tampa patrauklesnės moterims. Moterys atranda sritis, kuriose gali save realizuoti“, – svarstė KTU studijų prorektorė.

DI keičia IT sektorių, bet darbo vietų kol kas neatima

Personalo atrankų įmonės „House of People“ vadovas Ąžuolas L. Adlys teigia, kad per trejus metus nuo paleidimo „ChatGPT“ ir vėliau pasirodę kiti DI įrankiai tapo neatsiejama daugelio IT specialistų (ir ne tik jų) kasdienio darbo dalimi. Pasak jo, JAV dėl to netgi sumažėjo kai kurių IT specialistų poreikis, tačiau Lietuvoje tokių tendencijų bent kol kas neįžvelgiama.

„Lietuvoje DI poveikis yra švelnesnis, jis kol kas ne atima, o tiesiog keičia darbo pobūdį. Tikrai nematome, kad dėl to įmonės mažintų programuotojų skaičių, veikiau priešingai – vis daugiau įmonių pradeda ieškoti specialistų, gebančių dirbti su DI modeliais, duomenų analize ar automatizacija“, – pažymi Ąžuolas L. Adlys.

Pasak jo, nuo 2024 m. vidurio Lietuvos technologijų sektoriuje ėmė ryškėti mašininio mokymo ir didžiųjų kalbų modelių programuotojų poreikis – tokius specialistus pradėjo samdyti net ir tos įmonės, kurios anksčiau su DI tiesiogiai nesusidūrė. „Vyksta natūrali integracija, o ne revoliucinis lūžis. Didžiosios IT įmonės išlaiko stabilų programuotojų skaičių ir vis labiau diegia DI priemones vidiniams procesams optimizuoti“, – sako personalo atrankas vykdančios įmonės vadovas Ąžuolas L. Adlys. Vis dėlto jis akcentuoja, kad DI nėra „stebuklingas sprendimas“.

„Ar gali žmonės nustoti mokytis IT ir viską pasidaryti su DI? Absoliučiai ne, tikrai negali. Kaip ir visose profesijose – jeigu nežinai, ko klausti, tai ir nežinosi, ką tau DI atsakys. Jeigu DI tau padeda modernizuoti seną kodą į naują, tačiau pats niekada nesi kodo modernizavęs – galiausiai tavo darbą vis tiek turės patikrinti labiau patyręs IT specialistas, kuris jau yra susidūręs su tokia užduotimi. Tad nors technologijos ir keičia IT specialistų darbą, žmogiškosios kompetencijos išlieka jo branduoliu“, – apibendrina jis.