Studijuoti universitete gali nepasižymintis gabumu mokslui, šiaip ne taip baigęs vidurinę, bet turintis pinigų. Tokia logika vadovaujasi į Konstitucinį Teismą (KT) kreipęsi 30 parlamentarų, kurie siekia, kad įstatymas nevaržytų žmonių teisės studijuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose savo lėšomis. Studijuoti universitete gali nepasižymintis gabumu mokslui, šiaip ne taip baigęs vidurinę, bet turintis pinigų. Tokia logika vadovaujasi į Konstitucinį Teismą (KT) kreipęsi 30 parlamentarų, kurie siekia, kad įstatymas nevaržytų žmonių teisės studijuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose savo lėšomis. Specialistai siekyje įžvelgia absurdą, tačiau konstatuoja, kad tokia praktika iš esmės galioja ir dabar.
„Jeigu valstybinė aukštoji mokykla turi galimybių valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį mokslą suteikti ne tik tiems asmenims, kurių studijas valstybė pati finansuoja, bet ir tiems, kurie siekia aukštojo mokslo valstybinėje aukštojoje mokykloje ne valstybės lėšomis, tai negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo valstybinei aukštajai mokyklai būtų kliudoma ar apskritai draudžiama priimti tokius asmenis mokytis šioje aukštojoje mokykloje“, – ankstesniame KT nutarime pateiktą išaiškinimą cituoja kreipimosi iniciatorius Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.
Jis teigia, kad neteisinga ir visuomenei nenaudinga Aukštojo mokslo įstatymu riboti asmenų galimybes studijuoti savo lėšomis. G. Steponavičius įsitikinęs, kad užuot diskriminavusi, valstybė turėtų skatinti ir sudaryti palankiausias sąlygas žmonėms investuoti į savo išsilavinimą.
V. Daujotis: turi pažymėjimą – studijuoji aukštojoje
Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Daujotis aiškina, kad kreipdamiesi į KT, parlamentarai teigia, kad jeigu aukštosioms mokykloms neleidžiama priiminėti studentų savo nuožiūra, tokiu būdu pažeidžiama aukštųjų mokyklų autonomija ir Konstitucija.
„Toks teiginys – visiškas absurdas. Jį iš ne vieno teisininko, ir VU Teisės fakulteto dekano Vytauto Nekrošiaus esu girdėjęs. Jis labai šitą dalyką stumia, aiškindamas, kad tai – Konstitucijos pažeidimas. Tai – absurdas – jeigu žmogus dar turi pinigų ir dar sugeba mokytis, bet nepateko į valstybinę aukštąją mokyklą, tam yra privačios. Taigi jų konstitucinė teisė nėra pažeista, jie turi kur mokytis“, – aiškino V. Daujotis.
Pasak V. Daujočio, ši nuostata dar prieš KT sprendimą jau atsirado Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Ši nuostata, anot jo, aukštosioms mokykloms leistų daryti „biznį“. V. Daujotis perspėja, kad KT yra žmonių, dirbančių universitetuose, tad jie patiria spaudimą iš aukštųjų mokyklų teisininkų.
VU profesorius pastebi, kad jau 10 metų aukštosios mokyklos priima tiek studentų, kiek tik pajėgia priimti – svarbu, kad šie atneštų pinigus. „Jeigu žmogus turi kažkokį vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą – viskas, to užtenka – pagal mūsų nuostatas jis jau gali būti priimtas į universitetą. Jokios užkardos čia nėra“, – stebisi pašnekovas.
Susimoki – pažymėjimas tavo
„Pagal dabartinį modelį numatyta, kad į valstybės finansuojamas vietas patekę studentai atneš mažiau lėšų aukštosioms mokykloms negu tie, kurie už studijas mokės visą kainą. Tai reiškia, kad išlieka dabartinė aukštojo mokslo sistemos bėda – mokyklos finansiškai skatinamos orientuotis ne į gabiausius studentus, o į masinį mokslą ir kiekybę“, – DELFI sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.
Jis tikina, kad įteisinama finansavimo sistema, ypač valstybinėms aukštosioms mokykloms, sukuria kiek iškreiptas paskatas.
Tačiau LLRI vadovas čia pat priduria mokėjime už mokslą visą kainą nematąs nieko blogo – tokia sistema dabar dalinai egzistuoja vakarinėse, o pagudravus – ir dieninėse studijose. „Nieko bloga, jeigu studentas susimoka ir atitikdamas minimalius valstybės kokybės standartus baigia aukštąjį mokslą ir gauna tą pažymėjimą“, – aiškino jis.
„Šiuo atžvilgiu problema kaip buvo, taip ir išlieka, o leidus į dienines studijas priimti tokius studentus, formaliai tarsi ir paaštrėja“, – teigė R. Šimašius.
R. Žakaitienė atsakomybę deleguoja aukštosioms
Galimybės studijuoti už studijas mokant visą kainą įtvirtinamos Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Čia numatyta, kad „asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, ir sutinkantys mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, konkurso būdu gali būti priimami į visų pakopų studijas. Studijų vietų, į kurias priimami šie studentai, skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti specialistų parengimo kokybę.“
Tiesa, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė susitikime su žurnalistais tikino, kad minėtas punktas nesudaro galimybių į aukštąsias patekti bet kam, turinčiam pinigų. Tačiau ji sutiko, kad dabar tokia situacija egzistuoja.
„Kol į universitetus gali įstoti neišlaikę valstybinių egzaminų, o laikę mokyklinius, kol aukštosios mokyklos priims studentus su mokykliniais egzaminais, situacija nesikeis“, – sakė R. Žakaitienė. Pasak jos, aukštosios mokyklos turi priimti motyvuotus ir pajėgius studijuoti asmenis. Protinga įmoka ir įsipareigojimas paėmus paskolą studentus esą turėtų skatinti rinktis tas studijas, kurių jie nori.
