Dirbtinis intelektas šuoliais keičia pasaulio darbo rinką. JAV DI kompanijų „Anthropic“ ir „OpenAI“ vadovai skelbia apie esmines permainas: per artimiausius 1–5 metus DI gali išstumti iki 50 % pradinio lygio biuro darbo vietų ir padidinti nedarbą iki 10–20 %. Jei anksčiau skaitmenizacijos poveikis buvo labiausiai juntamas fizinį darbą dirbantiems žmonėms, dabar DI pasiekė biurus – nuo klientų aptarnavimo iki projektų valdymo.Prognozės: 50 % biuro darbo vietų gali išnykti. Ar Lietuva pasiruošusi šiam pokyčiui, ir ką turi daryti darbuotojai bei valdžia?
Dirbtinis intelektas šuoliais keičia pasaulio darbo rinką. JAV DI kompanijų „Anthropic“ ir „OpenAI“ vadovai skelbia apie esmines permainas: per artimiausius 1–5 metus DI gali išstumti iki 50 % pradinio lygio biuro darbo vietų ir padidinti nedarbą iki 10–20 %. Jei anksčiau skaitmenizacijos poveikis buvo labiausiai juntamas fizinį darbą dirbantiems žmonėms, dabar DI pasiekė biurus – nuo klientų aptarnavimo iki projektų valdymo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Jei šiandien žmogus nežino, kaip naudotis dirbtiniu intelektu, jis greičiausiai jau yra atsilikęs nuo rinkos poreikių. O rytoj tokio darbuotojo darbdaviams gali tiesiog nebereikėti“, – sako „Turing College“ vadovas Lukas Kaminskis.
Biuro darbuotojai Lietuvoje – taip pat rizikos zonoje
„Idėja, kad darbo vietos pažeidžiamos tik su fiziniu darbu susijusiose srityse, nebeatitinka realybės. Vis daugiau rizikos tenka viduriniosios grandies specialistams – tiems, kurie kasdien atlieka daug pasikartojančių užduočių,“ – aiškina L. Kaminskis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, apie 27 % darbuotojų šalyse narėse dirba darbus, kuriems gresia reikšminga automatizacija. Lietuvoje ypač daug tokių pozicijų paslaugų sektoriuje – nuo personalo valdymo ir rinkodaros iki administravimo iki analitikos.
Ką daro kaimynai ir ko nedaro Lietuva?
Estija jau paskelbė apie nacionalinę DI raštingumo programą „AI Leap 2025“, kuri nuo šių metų rudens visoms šalies mokykloms suteiks prieigą prie pažangiausių DI įrankių. Tuo tarpu Lietuva iki šiol neturi aiškios vizijos, kaip paruošti savo gyventojus permainoms.
„Valstybei metas apsispręsti. Kol Estija investuoja į žmonių žinias, mes vis dar žvalgome alternatyvas ir laukiame iniciatyvų iš nevyriausybinio sektoriaus,“ – teigia L. Kaminskis.
Reikia greitų sprendimų
L. Kaminskis pabrėžia, kad įprastos aukštosios mokyklos dažnai negali greitai reaguoti į pokyčius, todėl dabar atsakomybę perima alternatyvūs švietimo tiekėjai, tokie kaip „Turing College“, „EdOn“ ir kiti: „Lietuvoje jau turime edukacinių platformų, kurios atrenka motyvuotus žmones, siūlo intensyvias programas ir ruošia juos dirbti su DI technologijomis realiame verslo kontekste. Tai yra greičiausias kelias nuo baimės prie veiksmo.“
Šiandien būtina, kad atsakomybę už dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai aiškiai prisiimtų pagrindinės institucijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų imtis iniciatyvos formuojant DI transformacijos politiką darbo rinkos atžvilgiu, o finansų ministerija – užtikrinti tvarius finansavimo modelius darbuotojų perkvalifikavimui. Užimtumo tarnyba turėtų ne tik reaguoti į bedarbių skaičių, bet aktyviai įgyvendinti programas, padedančias žmonėms pereiti į naujus sektorius.
Patarimai tiems, kurie nenori būti pakeisti
Pasak „Turing College“, kiekvienas žmogus šiandien turėtų atlikti tris pagrindinius žingsnius:
- Įsivertinti savo dabartinius įgūdžius ir identifikuoti spragas.
- Pasirinkti mokymosi programą, kuri suteikia praktinių gebėjimų, o ne tik teoriją.
- Pasinaudoti ekspertų pagalba – patikimos mokymų įmonės padeda kandidatams įsivertinti galimybes jau atrankos etape.
