Šį rudenį patys sau įrodėme, kad realiai galime tapti viena moderniausių šalių pasaulyje technologijų srityje. Atrodo, mes pirmieji įdiegėme mobiliojo parašo sprendimą. Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas, galės mobiliuoju telefonu tvarkyti savo sąskaitą banke, tvirtinti elektroniu parašu dokumentus. Kodėl šis pasiekimas toks svarbus?Šį rudenį patys sau įrodėme, kad realiai galime tapti viena moderniausių šalių pasaulyje technologijų srityje. Atrodo, mes pirmieji įdiegėme mobiliojo parašo sprendimą. Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas, galės mobiliuoju telefonu tvarkyti savo sąskaitą banke, tvirtinti elektroniniu parašu dokumentus.
Kodėl šis pasiekimas toks svarbus?
Pirma: Įrodėme, kad pasitelkę savo intelekto bei proto resursus, galime tapti vieni iš lyderių pasaulyje mobilių technologijų pritaikyme. Prieš metus didžiavomės, kad esame vieni pirmųjų pasaulyje pagal mobilaus ryšio vartotojų skvarbą. Dabar kiekybę paverčiame kokybe.
Antra. Pamatėme, kad bankai, telekomunikacinės bendrovės, bei valdžios institucijos pajėgios susitarti ir per metus įdiegti labai sudėtingą projektą. Nei vienai Europos valstybei kol kas to padaryti nepavyko.
Vadinasi galime veikti valingai ir technologines vizijas paversti greitais rezultatais. Vyriausybė, bankai bei „Infobalt“ nariai, mobiliojo ryšio operatoriai 2006 metais išsikėlė konkretų tikslą – per trejus metus Lietuvoje mobiliuoju parašu turėtų naudotis nemažiau 300 000 tūkstančių piliečių. Kol kas viskas vyksta pagal planą. Net estai galėtų mums pavydėti šio sėkmingo projekto.
Trečia: Mes pasukome labai konkurencingu keliu. Juo neišvengiamai žengs visos kitos šalys. Pasaulinė rinkos tyrimų kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad 2012 metais ne mažiau 80 procentų įmonių personalo, dirbančio su informacija, ją peržiūrės ir apdoros mobiliuosiuose įrenginiuose. Kita tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė IDC, tvirtina, kad 2010 metais iš viso mobiliaisiais sprendimais darbe naudosis 878 mln. žmonių. kasdiena naudosis mobiliaisiais sprendimais savo tiesioginiame darbe.
Gal būt, ne vienas pasakytų, kad šiuos pasiekimus Lietuvoje temdo problemų gausa. Biurokratija ir korupcija viešuosiuose pirkimuose, paviršutiniška švietimo sistema, socialinės ydos, dėl kurių mūsų kraštą paliko šimtai tūkstančių jaunų žmonių. Tačiau šiuo atveju turime tik dvi pasirinkimo galimybes: beviltiškai stebėti tai, kas destruktyvu arba valingai kurti naują visuomenės gyvenimo kultūrą. Smalsi, naujoms žinioms bei inovacijoms atvira verslo ir piliečių bendruomenė – štai mūsų kryptis. „Infobalt“ asociacija, stebi realų progresą įvairiuose visuomenės bei verslo sektoriuose ir gali patvirtinti, kad Lietuva turi didžiulį neišnaudotą intelektualinį potencialą konkuruoti kaip lygus su lygiais Europoje ir pasaulyje, nes:
- Lietuvos moksleiviai laimi prizines vietas pasaulinėse matematikos bei informatikos olimpiadose.
- Lietuvos bendrovės sugeba eksportuoti mūsų krašte sukurtus unikalius technologinius produktus ne tik kaimyninėms Europos šalims, bet ir į Saudo Arabiją, Indiją, Azerbaidžaną, Lotynų Amerikos šalis. Aukštųjų technologijų eksportas 2006 metais viršijo 400 mln. litų ir turi didelį potencialą dar padidėti.
- Elektroninės komercijos apimtys mūsų šalyje šiais metais padidėjo daugiau nei 60 procentų.
- Technologijų parkų atstovai gali pasigirti pirmaisiais savo inovacijų rezultatais. Kauno technologijų ir mokslo parko „Technopolis“ kūrėjai pristatė unikalias elektronines korteles, kurios galės būti naudojamos tiek transporto sektoriuose, tiek kitose viešojo gyvenimo srityse.
- Valstybinės institucijos – „Sodra“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija bei kitos organizacijos šiais metais vėl gerokai išplėtė savo elektroninių paslaugų paketą.
- Nepriklausoma elektroninė žiniasklaida darosi vis įtakingesnė. Piliečiai patys formuluoja savo nuomones, burdamiesi į skaitmenines bendruomenes. Ateityje jų autoritetas bei įtaka visuomenės gyvenimui turėtų tik stiprėti.
„Infobalt“ asociacijos prezidentas Evaldas Kulbokas įsitikinęs, jog galima žymiai konstruktyviau judėti link didelių bei ambicingų tikslų: „Mažos šalys, neturinčios didelių gamtinių resursų, gali konkuruoti pasaulyje, pasitelkę savo intelekto bei proto resursus. Technologijos, šiuo atveju yra vienas iš intelekto svertų, kuris gali permesti Lietuvą iš vidutiniokių į pirmaujančias pasaulio šalis. Be jokios abejonės, mes esame pajėgūs pasinaudoti pažangiausiais technologiniais sprendimais. Esame pajėgūs ir kurti inovatyvias technologijas bei jas eksportuoti pasaulyje. Tereikia didelio noro bei valios. Žinoma, kviesime jungtis prie šio svarbaus tikslo visuomenę, valdžios institucijas, Lietuvos verslą bei mokslo įstaigas.“
