Daiktų internetas, didžiųjų duomenų analitika, nanorobotika, dirbtinis intelektas, genomika, atsinaujinančių energijos išteklių sistemos – tik nedidelė dalis naujovių, žadančių reikšmingus pokyčius ekonomikų vystymuisi ir mūsų kasdieniam gyvenimui.Daiktų internetas, didžiųjų duomenų analitika, nanorobotika, dirbtinis intelektas, genomika, atsinaujinančių energijos išteklių sistemos – tik nedidelė dalis naujovių, žadančių reikšmingus pokyčius ekonomikų vystymuisi ir mūsų kasdieniam gyvenimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skaitmeninių technologijų mažiau paliestai vyresniajai kartai šios veiklos sritys skamba miglotai, tačiau technologinės inovacijos ir jų potencialas jau keičia darbo rinką.
„Aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje kasmet didėja. Vien IT specialistų per penkerius metus išaugo pusantro karto – jų bendruomenė Lietuvoje pasipildė 12 tūkst. darbuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjais bei analitikais dabar dirba 21,3 tūkst., duomenų bazių ir tinklų specialistais – 11,2 tūkst. asmenų. Dar 4,7 tūkst. įdarbinti IT technikais – IT ir ryšių sistemų eksploatavimo bei pagalbos vartotojams darbuotojais.
G. Darulio teigimu, informacinių technologijų plėtra, šalies įmonių vystomi IT produktai ir paslaugos, tokių įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose augina ne tik IT specialistų, bet ir vadovų bei informacinių technologijų produktų pardavimo specialistų skaičių. Pastarųjų per penkerius padaugėjo ketvirtadaliu.
Inžinerijos specialistų bendruomenė šalyje taip pat plečiasi. Inžinieriais (mechanikos, chemijos, elektros, elektronikos, statybos, technologijų ir gamybos, kt.) dirba 29,6 tūkst. asmenų, dar 9,3 tūkst. įdarbinti inžinerijos technikais, 3,4 tūkst. – technologinių procesų valdymo technikais. Jų paklausą augina automatizacijos ir robotizacijos procesai pramonėje bei kituose sektoriuose ir šalies įmonių kuriami produktai, kuriems reikia inžinerijos žinių.
Anot G. Darulio, darbo rinkoje daugėja ir dirbančių chemijos, biologijos ir fizikos specialistų. Chemikų ir biologų paklausą didina biotechnologijų, farmacijos ir kitų gyvybės mokslo sektoriaus įmonių potencialas bei šioje srityje veiklą vykdančių tyrėjų grupės. Fizikos specialistų poreikis sietinas su optines technologijas (lazerius, lazerių komponentus ir pan.) kuriančiais ir gaminančiais verslais bei mokslininkų grupėmis.
Didėja finansų analitikų bei finansų ir investicijų konsultantų bendruomenė. Ją augina sparti finansinių technologijų sektoriau plėtra, išaugusios galimybės analizuoti finansų rinkų duomenis realiuoju laiku ir didelis poreikis priimti duomenimis grįstus sprendimus. Per penkerius metus finansų analitikų skaičius išaugo beveik dvigubai ir 2022 m. pabaigoje siekė 4,8 tūkst., finansų ir investicijų konsultantų skaičius ūgtelėjo trečdaliu iki 2,3 tūkst.
Technologijos ir jų potencialas – tik viena ateities darbo rinką formuojanti jėga. Kitas įtaką darantis veiksnys – demografiniai visuomenės pokyčiai.
„Senstant visuomenei daugėja asmenų, kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų. Tokių paslaugų gavėjų ratas didėja, o sveikatos priežiūros įstaigos, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su tokiais iššūkiais kaip senėjanti medicinos darbuotojų bendruomenė, specialistų emigracija, sunkumai pritraukiant specialistus į regionus ir užtikrinant laiku prieinamas paslaugas savalaikį paslaugų“, – pabrėžė G. Darulis.
Naujos darbo vietos sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje nebus kuriamos taip intensyviai kaip IT ar finansų sektoriuose, tačiau gydytojų (ortodontų, kardiologų, geriatrų, psichiatrų, neurologų ir kt.), slaugos ir kitų sveikatos specialistų paklausa išliks aukšta, nes reikės užpildyti esamas darbo vietas.
Kita ryški demografinių pokyčių pasekmė – augantis socialinių paslaugų poreikis. Psichologų ir socialinių darbuotojų skaičius didėjo paskutinius penkerius metus iš eilės ir šiuo metu psichologais dirba 1,8 tūkst. asmenų, socialiniais darbuotojais – 8,7 tūkst.
Kaip sakė G. Darulis, socialinių darbuotojų paklausą ateityje užtikrins didėjantis dėmesys socialiai pažeidžiamiems asmenims bei siekis teikti daugiau paslaugų tiems, kuriems reikia pagalbos sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. Psichologų paklausa nemažės dėl laiku pasiekiamos psichologinės pagalbos poreikio streso bei įtampų aplinkoje.
Panašias prognozes Lietuvai skelbia ir Europos profesinio mokymo plėtros centras. Vadovaujantis perspektyvomis, Lietuvos darbo rinkoje užimtumas iki 2030 metų labiausiai didės finansų ir draudimo, informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei apgyvenimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Dirbančiųjų skaičiaus augimas numatomas aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupėse – specialistų, jaunesniųjų specialistų bei technikų.
