Neatskaitinga darbuotojų stebėsena negali tapti norma

Per pandemiją daugelis mūsų priprato naudoti „Zoom“. Tikriausiai puikiai žinote tą nuovargio jausmą, neišvengiamą po keleto tokių susitikimų. O ar girdėjote, kad ši kompanija neseniai skelbė kurianti techninius dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, leisiančius matuoti vaizdo susitikime dalyvaujančiųjų įsitraukimą bei emocijas?

Skamba komiškai, bet gali užrūstinti darbdavį, jei atrodysi per mažai energingas ar balse nebus pakankamai džiaugsmo… Be abejo, tokie dalykai atsilieptų darbiniam gyvenimui. Ne veltui ši žinia tuoj pat sukėlė nemažą šurmulį – į „Zoom“ iškart kreipėsi 28 žmogaus teisių organizacijos, perspėdamos dėl galimų rizikų ir kviesdamos atsisakyti tokių planų.

Ne, čia ne naktinis košmaras, tai rimti didelės IT įmonės planai, iliustruojantys vis didesnį technologijų kišimąsi į darbuotojų erdvę. Tai – vienas iš pavyzdžių, kad darbuotojo privatumas, jo sveikata vis labiau nuvertėja prieš tariamo produktyvumo vaikymąsi.

Čia reikėtų pabrėžti - „vienas iš“. Jau dabar nestinga programinės įrangos, skirtos sekti darbuotojų darbą: nuo pelės judėjimo sekimo, „matančio“ kiekvieną žmogaus atsitraukimą nuo ekrano, iki veiklos ekrane ar internete fiksavimo, el. laiškų, bylų stebėsenos. Arba tiesiog reikalavimo dirbti nuolat įsijungus kamerą...

Darbuotojų tarpusavio susirašinėjimo sekimas, siekiant užgniaužti darbuotojų aktyvizmą ar siekius įkurti profesines sąjungas? „Amazon“, „Walmart“ ir co. skandalai parodė, kad tai – sena naujiena. Kaip rodo žurnalistiniai tyrimai, darbuotojų liudijimai ar nutekinti vidiniai dokumentai, tokiems „žaisliukams“ verslai negaili įspūdingų sumų.

Panašūs incidentai dažnam žmogui gali atrodyti kaip kažkas tolimo ir, pripažinkime, sunkiai suprantamo. Visgi tai svarbu, jei mums rūpi žmogaus teisės bei demokratijos būklė. Na, ir jei šiaip nenorime gyventi modernioje vergovėje.

Tiesiamas kelias darbuotojų išnaudojimui

Įstatymai beveik visose šalyse gerokai atsilieka nuo technologijų įsigalėjimo, dėl to labai svarbi tampa darbuotojų bei profesinių sąjungų veikla. Būtent dėl to bandymai užgniaužti darbuotojų organizavimąsi bei organizuotą savo teisių gynimą yra itin žalingi. Taip ne tik daugybė darbuotojų dirba prastesnėmis sąlygomis nei galėtų, bet ir tarpsta socialinis dempingas bei sunkiau pasiekti orų užimtumą, adekvačiai užsidirbti, sutaupyti pensijai.

Trumpai tariant, taip tiesiamas geras kelias darbuotojų išnaudojimui. Kliautis darbdavių geranoriškumu ir savanorišku nepiktnaudžiavimu vėlgi būtų naivu. Natūralu, kad ši sritis sulaukia vis daugiau profesinių sąjungų dėmesio. Pasakykime aiškiai – neatsakingai bei neskaidriai naudojamos technologijos kelia riziką. Atskaitomybė turi būti norma, nes dabartinė situacija labiau primena laukinius Vakarus. Vėlgi čia geras blogiuko „Amazon“ pavyzdys (o kaipgi be jos). Neseniai vėl kilo nemažai kritikos, kai vairuotojai, išvežiojantys krovinius, pradėti nuolat stebėti naujomis kameromis, kada pasinaudojant dirbtiniu intelektu pasiekiama vairuotojų vieta, judėjimas, biometriniai duomenys... Žinoma, vairuotojai privalėjo pasirašyti „savanorišką“ sutikimą rinkti ir naudoti jų duomenis, nes kita alternatyva – netekti darbo.

Vašingtono teisingo ekonomikos augimo centro (The Washington Center for Equitable Growth) pernykštėje studijoje konstatuota, kad invazinis ir išnaudojantis stebėjimas tampa įprastu reiškiniu

JAV darbuotojams. Matyt, ir kariamas šuo pripranta. Ką tai reiškia? Ogi kad dar labiau išsiderina galios pusiausvyra tarp darbdavio ir darbuotojų. Nereikia nė sakyti, kad tai veda prie savicenzūros, nerimo, didesnio streso bei įvairių psichikos ir fizinės sveikatos rizikų. Kas blogiausia, vis sunkėja galimybės užkirsti kelią tokioms negatyvioms praktikoms, nes – staigmena, staigmena – organizuotas teisių gynimas užgniaužiamas ir už tai gresia „sankcijos“. Ydingas ratas.

Gal ir paprasčiau verslams, bet nesąžiningiau darbuotojų atžvilgiu

Stebėjimo darbovietėse poveikis didžiausias ir taip pažeidžiamiausioms grupėms. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad dalyvavimas darbo rinkoje ne tik nepadeda sumažinti ekonominės nelygybės, bet dar ir gali paaštrinti kai kuriuos jos aspektus.

Norite pavyzdžių iš arčiau – prašom. Šiemet Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų konfederacijos publikuotoje analizėje nustatyta, kad per pastaruosius metus su stebėjimu darbovietėje susidūrė daugelis apklaustų darbuotojų (apie 60 proc.). Nenuostabu, kad tuomet britai stipriai palaikė griežtesnį dirbtiniu intelektu grįstos stebėsenos reguliavimą darbovietėse ir geresnę darbuotojų privatumo apsaugą.

Juolab kad jau spėta įsitikinti, jog stebėjimo programinė įranga toli gražu nėra tobula: Didžiosios Britanijos pašto tarnyboje kilo skandalas, kada šimtai darbuotojų buvo neteisingai nubausti apkaltinus vagystėmis bei netinkama buhalterine apskaita, o paskui pasirodė, kad tiesiog programoje buvo klaida...

Taigi, nors profesinės sąjungos tikrai nesako, kad technologinė pažanga ar dirbtinis intelektas yra blogai, deja, jau matome, kad nekritiškas ir neatskaitingas jų kūrimas bei naudojimas versle priveda prie didelių rizikų ir problemų darbuotojams. Ypač tada, kai sprendimai dėl darbuotojų samdymo, vertinimo, paaukštinimo, disciplinavimo ar net atleidimo lengvabūdiškai perduodami dirbtiniam intelektui. Gal taip iš tiesų paprasčiau verslams, bet tikrai ne sąžiningiau.

Dar blogiau, kad, nors visi supranta, kad gyvename skaitmeninės transformacijos metu ir technologijos kuo toliau, tuo labiau įsigalės, niekas rimtai nesprendžia su tuo atsirandančių problemų, bei kol kas yra visos galimybės tuo piktnaudžiauti.

Galiausiai verta pastebėti, kad rinkoje susiklostė situacija, kad įvairiapusiško pasaulio skaitmeninę tvarką kuria gana panašių žmonių grupė. Vadinasi, save ir į save panašius jie dažnai laiko „standartu“, dėl to kuriant technologijas net be kokių nors blogų ketinimų pasireiškia šališkumas, bei – summa summarum – tam tikros grupės yra diskriminuojamos.

Ką daryti, kad rizikos būtų suvaldytos?

Pirmiausia, siekiant išvengti žalingos stebėsenos darbovietėje reikėtų numatyti pareigą darbdaviams konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, jei norima įdiegti darbuotojų gyvenimus, darbą tiesiogiai veikiančius dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus ir automatizuotas sistemas. Čia svarbu, kad ne tik nebūtų peržengiamos privatumo ribos, bet ir atsižvelgiama į darbuotojų psichikos ir fizinės sveikatos aspektus.

Tokios sistemos turi būti skaidrios ir darbuotojai turi būti aiškiai supažindinti su jų veikimu bei savo skaitmeninėmis teisėmis; ne mažiau svarbi tampa ir teisė atsijungti, kad nebūtų gadinama darbo-laisvalaikio pusiausvyra.

Asmeninių darbuotojų pokalbių stebėjimas, o juo labiau bandymas per tai pakenkti profesinių sąjungų veiklai ar siekiui organizuotis arba kolektyviai derėtis turi būti aiškiai įvardyti nelegaliais veiksmais ir už tai turi grėsti sankcijos.

Didelės rizikos sprendimai neturėtų būti priimami be žmogaus dalyvavimo; tokiais atvejais profesinės sąjungos turi turėti prieigą prie algoritmų bei teisę siūlyti pakeitimus, jei mato, kad priemonės neadekvačios ar kenksmingos darbuotojams.

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija