Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/83427/zodzio-laisve-ar-saugumas-koki-turini-per-kara-blokuoja-platformos/spausdinti/

Žodžio laisvė ar saugumas: kokį turinį per karą blokuoja platformos?

Publikuota: 2022-07-02 11:15
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Aistė Turčinavičiūtė
Inf. šaltinis: LRT.lt

Praėjusį mėnesį kompanija „Google“ paskelbė metinę skaitmeninės reklamos saugos ataskaitą apie tai, kokias pastangas ji deda siekdama užkirsti kelią kenkėjiškai išnaudoti platformą reklamos tikslais. Žalingo turinio kontrole užsiima ir kitos socialinių medijų platformos, pavyzdžiui, „Meta“, „Twitter“, „Apple“ ar „Netflix“.


Praėjusį mėnesį kompanija „Google“ paskelbė metinę skaitmeninės reklamos saugos ataskaitą apie tai, kokias pastangas ji deda siekdama užkirsti kelią kenkėjiškai išnaudoti platformą reklamos tikslais. Žalingo turinio kontrole užsiima ir kitos socialinių medijų platformos, pavyzdžiui, „Meta“, „Twitter“, „Apple“ ar „Netflix“. Visgi Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje vienos jų žalingą turinį reguliuoja daug efektyviau nei kitos. LRT.lt kalbinta advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Raminta Bučiūtė platformų vykdomą turinio patikrą vertina dviprasmiškai – nors platformos pakankamai sėkmingai kovoja su troliais, dažnai jos tiesiog aklai pašalina vartotojų turinį.

Žodžio laisvė ar saugumas: kokį turinį per karą blokuoja platformos?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Šalinant turinį svarbu neperžengti ribos

Diskusijose apie platformų vykdomą turinio filtravimą nuolat girdimos žodžio ir saviraiškos laisvės sąvokos. Baiminamasi, kad toks platformų kišimasis į vartotojo skaitmeninę veiklą pažeidžia prigimtines jo teises, apibrėžtas Europos žmogaus teisių konvencijoje, – neleidžia vartotojui nei dalytis norimu turiniu, nei turėti prieigos prie įvairiapusiškos informacijos. Dėl šios priežasties informacijos internete blokavimas laikomas draudžiamu.

Vis dėlto tam tikrais atvejais žodžio laisvė socialiniuose tinkluose gali būti apribojama. Pavyzdžiui, feisbuko bendruomenės standartai numato, kad platformoje neleidžiamas seksualinio pobūdžio turinys, grafiškos smurto išraiškos, patyčios ir priekabiavimas, neapykantos kurstymas, intelektinės nuosavybės pažeidimai. Karo kontekste bene svarbiausios tampa turinio gairės, susijusios su sąžiningumu ir autentiškumu. Kreipiamas vis didesnis dėmesys, ar paskyra yra patikima, o jos valdytojo tapatybė ir elgsena autentiška, ar paskyroje neskleidžiama klaidinga informacija, ar turinys nekelia iššūkių kibernetiniam saugumui.

R. Bučiūtės teigimu, socialinių medijų platformos nėra atsakingos už turinį, kuriuo vartotojai dalijasi, tačiau yra įpareigotos kuo skubiau pašalinti platformoje skelbiamą kenkėjišką turinį. Nors šiuo metu Lietuvoje baudos už tokio turinio nepašalinimą netaikomos, vėliausiai nuo 2024 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliosiantis Skaitmeninių paslaugų aktas tokias baudas platformoms visgi numato.

Kadangi gresia baudos už lėtą reakciją į žalingą turinį, platformos aktyvina bendradarbiavimą su pačiais vartotojais, valdžios institucijomis ir teismais, jie praneša apie platformose pastebėtą netinkamą turinį. Jam aptikti platformos pasitelkia ir savo instrumentus, savireguliacijos priemones, leidžiančias tokioje informacijos gausybėje atpažinti potencialiai žalingą turinį.

Kaip informuoja kompanija „Meta“, ji turinio peržiūrai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris veikia remdamasis žmogaus sukurtais mašininio mokymosi modeliais. Iš pradžių dirbtinis intelektas išmoksta elementariai nustatyti, kur yra tekstas, o kur – paveiksliukai. Vėliau einama jau prie sudėtingesnių užduočių, kai technologija nuspėja, ar turinys yra žalingas, kokių veiksmų reikia dėl jo imtis – ištrinti, sumažinti matomumą, o gal nusiųsti žmogui iš turinio peržiūros komandos ir leisti jam priimti sprendimą. Su svetainių „Facebook“ ir „Instagram“ turiniu šiuo metu dirba daugiau nei 15 000 tikrintojų, peržiūrinčių turinį daugiau nei 50 kalbų. Dirbtinio intelekto bruožas, ypač aktualus kalbant apie dezinformaciją, yra gebėjimas nustatyti pasikartojančius pažeidimus. Tai leidžia lengvai atpažinti kenkėjišką turinį, kuriuo tuo pat metu dalijasi tūkstančiai netikrų profilių.

LRT.lt kalbinta teisininkė R. Bučiūtė tokioje platformų turinio valdymo politikoje įžvelgia ir pliusų, ir minusų.

„Ne visuomet yra lengva nustatyti, ar skelbiama informacija pažeidžia įstatymų reikalavimus ar turinio gaires. Įprastai tokiam vertinimui reikia puikiai suprasti regiono, kuriame paskelbta informacija, kontekstą, kalbą ir atskirti žinių sklaidą nuo išsakomos nuomonės. Turinio kontrolė ir vertinimas reikalauja daug žmogiškų resursų, tad dažnai platformų savireguliacijos priemonės nėra efektyvios ir gali pažeisti saviraiškos laisvę, kai aklai pašalinamas vartotojų skelbiamas turinys arba jis nėra šalinamas efektyviai. Vis dėlto manau, kad geriau yra turėti gaires, kurios ne visuomet efektyvios, nei jų visiškai neturėti“, – dėstė teisininkė.

Platformų reakcija į Rusijos karą Ukrainoje skiriasi

Stevenas Feldsteinas, Carnegie tarptautinės taikos fondo mokslininkas, žurnalui „Foreign Policy“ teigė, kad „karas Ukrainoje sunaikino tai, kas liko iš neutralumo argumento“. Platformos negali daugiau sau leisti likti nuošalyje ir priimti bet kokį vartotojų turinį, tarp jų – ir skleidžiantį prorusišką propagandą. Atsisakymas filtruoti tokį turinį vertinamas kaip netiesioginis Kremliaus režimo palaikymas ir vakarietiškų vertybių pamynimas.

Suvokdamos savo, kaip vieno svarbiausių informacijos šaltinių, vaidmenį ir įtaką visuomenei, platformos ėmė riboti prorusiškų naratyvų sklaidą. Kaip aiškina S. Feldsteinas, „Spotify“ ir „Netflix“ platformos Rusijos vartotojams nutraukė savo skaitmeninių paslaugų teikimą, o kompanija „Apple“ Rusijoje visiškai sustabdė produktų pardavimą. Savo ruožtu „Twitter“ sumažino Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiamų įrašų matomumą vartotojams.

Kompanijos „Google“ metinėje skaitmeninės reklamos saugos ataskaitoje nurodoma, kad nuo karo pradžios „Google“ užblokavo daugiau nei 8 milijonus su karu susijusių reklamų, pažeidusių priimtino turinio gaires. Be viso to, reklamos buvo atskirai pašalintos ir iš daugiau kaip 60 valstybės finansuojamų žiniasklaidos priemonių, besinaudojančių „Google“ paslaugomis. Kaip žurnale „Foreign Policy“ rašė S. Feldsteinas, „Google“ priklausanti „YouTube“ platforma paskelbė pasaulinį Rusijos išlaikomų žiniasklaidos priemonių bloką ir iki šiol pašalino daugiau nei 1000 kanalų ir 15000 vaizdo įrašų.

Apskritai Rusijos karą Ukrainoje platforma „Google“ apibrėžė kaip „jautrų įvykį“, taip uždrausdama reklamas, galinčias situaciją išnaudoti ir iš jos pasipelnyti. Kaip aiškina „Google“, „tai papildo mūsų ilgalaikę politiką, draudžiančią reklamuoti turinį, kuris kursto smurtą arba bando paneigti tragiškus įvykius“.

Bene svarbiausią vaidmenį informaciniame lauke užimanti „Meta“ taip pat neliko abejinga – uždraudė Rusijos valstybinei žiniasklaidai rodyti reklamas, mažina „RT“ ir „Sputnik“ matomumą visoje Europos Sąjungoje, o pasauliniu mastu tą patį daro su Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų turiniu. Taip pat mažinamas prieinamumas prie „Facebook“ įrašų, kuriuose yra nuorodų į Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos svetaines, o tokie įrašai yra specialiai pažymimi.

Vis dėlto, priešingai nei „Google“ ir jos dukterinė platforma „YouTube“, „Meta“ žalingo turinio nepašalina. Tokie „Meta“ veiksmai dažnai kritikuojami dėl jų ribotumo. Štai kovos mėn. pabaigoje „Meta“ sulaukė ir savo pačios įkurtos Priežiūros tarybos prašymo suformuoti aiškias turinio moderavimo politikos gaires, susijusias būtent su Rusijos karu Ukrainoje. „Meta“ šį prašymą atmetė, sprendimą grįsdama noru išlaikyti balansą tarp žodžio laisvės ir kylančių saugumo iššūkių. Kompanijos teigimu, dabartiniai jų veiksmai yra tinkami. Jie apima bendruomenės pagalbos centro plėtrą, atnaujinimus, leidžiančius vartotojams užrakinti savo „Facebook“ profilius, tačiau pati dezinformacinio turinio kontrolė – gana ribota.

Turinio patikroje svarbios ir institucijos

Kenkėjiško turinio atpažinimas nėra vien pačių platformų, dirbtinio intelekto ir jo darbą peržvelgiančių specialistų rankose. Socialinių medijų platformose paliekama laisvė ir patiems vartotojams pranešti apie tokį turinį. Žinoma, nereikia tikėtis, kad su kiekvienu vartotojo prašymu bus sutikta ir kiekvienas toks įrašas bus pašalintas. Tikėtina, kad bus sumažintas tik to įrašo matomumas ir populiarinimas.

Vis dėlto kai į socialinių medijų platformas kreipiasi valstybinės institucijos, reguliuojančios žiniasklaidos veiklą, jų prašymai būna peržiūrimi ir labai rimtai. Štai vasario 26 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į platformą „YouTube“ su prašymu neleisti šioje platformoje Lietuvos teritorijoje retransliuoti šešių propagandinių Kremliaus televizijos programų – „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“, „Belarus 24“, „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“. „YouTube“ su šiuo komisijos prašymu sutiko ir pašalino kanalų paskyras. Vėliau, kaip minėta, „YouTube“ Rusijos valstybės finansuojamus žiniasklaidos kanalus užblokavo ir visame pasaulyje.

Valstybinių institucijų veiklos svarbą karo kontekste pabrėžia ir LRT.lt kalbinta teisininkė R. Bučiūtė.

„Galbūt dabar platformos išties aktyviau siekia kovoti su vadinamaisiais troliais ir jų anketomis, tačiau manyčiau, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje labiau suaktyvėjo vietinės Lietuvos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, policija. Jos pradėjo aktyviau stebėti ir reguliuoti viešąją erdvę. Be to, Lietuvoje vis dar galioja nepaprastoji padėtis dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kuri apriboja naudojimąsi Konstitucijos 25 (Saviraiškos laisvė) ir 36 (Susirinkimų laisvė) straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis, tad institucijoms yra suteikta daugiau teisių greičiau atsakyti į žalingą turinį“, – kalbėjo teisininkė.

Anot R. Bučiūtės, nereikia tikėtis, kad platformos vienos susidoros su tokia gausybe informacijos, kokią matome socialiniuose tinkluose. Čia svarbus tampa ir pačių vartotojų kritinis mąstymas ir medijų raštingumas.

„Per karą ypač sunku atskirti, kuri informacija tikrai teisinga, o kuri melaginga. Visko sureguliuoti neįmanoma, tad svarbu, kad visuomenė gebėtų atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, kurie skleidžia faktus, o ne emocijomis paremtą informaciją“, – LRT.lt portalui pasakojo teisininkė.


LRT
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!