Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52 % – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra geras. Panašiai savo skaitmeninius gebėjimus vertina ir kaimyninės Latvijos gyventojai – 55 % į tokį klausimą atsako teigiamai, rodo tyrimo duomenys.Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52 % – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra geras. Panašiai savo skaitmeninius gebėjimus vertina ir kaimyninės Latvijos gyventojai – 55 % į tokį klausimą atsako teigiamai, rodo tarptautinės IT (informacinių technologijų) bendrovės „Accenture“ tyrimo duomenys.
Supranta naudą
Tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 suaugusių gyventojų Lietuvoje – 59 % – supranta, kad naujausių technologijų išmanymas gali padėti išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje. Taip manančių Latvijoje kiek mažiau – 48 %. Apklausoje buvo minimos tokios technologijos, kaip automatizavimas, dirbtinis intelektas ir kitos.
„Tyrimo rezultatai džiugina ir rodo, kad mes Lietuvoje suprantame technologijų naudą bei jų kuriamą vertę. Kuo toliau, tuo labiau technologijos keis mūsų darbus ir gyvenimą, todėl technologijų žinios bei gebėjimai taps vis svarbesni“, – sako Martynas Rudokas, „Accenture“ vadovas Lietuvoje.
Pasak M. Rudoko, vienas iš pavyzdžių – klientų aptarnavimo specialistų darbas. Anksčiau sėkmingiems klientų aptarnavimo darbuotojams reikėjo gerų bendravimo ir projektų valdymo įgūdžių, šiuo metu – svarbu mokėti analizuoti ir naudotis duomenų suteikiamomis įžvalgomis, kurios padeda klientams pateikti tikslesnius pasiūlymus. Ateity šį darbą atliks dirbtinis intelektas, kurio priežiūrai reikės IT gebėjimų ir žinių turinčio darbuotojo.
Technologijų mokosi nuolat
Didžioji dalis gyventojų Lietuvoje – 86 % – per pastaruosius metus ką nors nuveikė, kad pagerintų savo skaitmeninius gebėjimus. Daugiau nei pusė – 56 % – tai darė savarankiškai: patys sprendė išskilusią problemą ar ieškojo informacijos, bandydami geriau suprasti, sužinoti apie technologijas.
39 % skaitė naujienas, klausė ar žiūrėjo įvairius podkastus bei laidas, tiek pat – 39 % – tarėsi su šeimos nariais, giminėmis, draugais ar kaimynais. Tik 1 iš 10 gyventojų – 11 % – per pastaruosius metus nedarė nieko, kas sustiprintų skaitmeninius įgūdžius bei žinias.
Latvijoje per pastaruosius metus savo technologinius gebėjimus pagerino panaši dalis visuomenės – 82 %. Kiek daugiau iš jų mokėsi savarankiškai – 59%, mažiau skaitė ar klausėsi įvairių laidų, straipsnių – 27 %, bet kiek daugiau tarėsi su savo aplinkos žmonėmis – 42 %. Visiškai nieko teigė nedarę 16% Latvijos gyventojų.
Didžioji dalis gyventojų tiek Lietuvoje (77 %), tiek Latvijoje (75 %) mano, kad jiems reikėtų dar tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius, kad galėtų efektyviau dirbti ir naudotis naujausiomis technologijomis. Dažniau taip mano vyresni gyventojai.
Mato geresnę perspektyvą IT
Tyrimas atskleidė, kad net kas penktas gyventojas (22 % Lietuvoje ir 20 % Latvijoje) norėtų išmokti programavimo ar kitokių technologijų ir pakeisti savo karjerą į IT sritį.
„Pastaruoju metu Lietuvoje matome pozityvią tendenciją – žmonių, keičiančių kvalifikaciją ir baigiančių IT mokymus įvairiose perkvalifikavimo programose, skaičius pasiekė IT programas universitetuose ir kolegijose baigiančių studentų skaičių. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių atranda ir susidomi technologijomis, ir mes turime gerą pagrindą ateičiai, kai technologijos bus visur“, – sako M. Rudokas.
Ir tai nestebina, nes daugumos žmonių patirtis naudojantis technologijomis yra teigiama: 84% Lietuvos ir 83 % Latvijos gyventojų mano, kad skaitmeninės technologijos palengvino ir pagerino jų gyvenimą. O daugiau nei trečdalis gyventojų Lietuvoje (40 %) ir Latvijoje (36 %) nuolat seka naujausias technologijų tendencijas.
Lietuvoje gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“, apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.
