Ekspertai apie tai, kodėl tarp tiekėjų „Igničio“ kainos didžiausios: naudojasi monopoline padėtimi

Gyventojai iš visų nepriklausomų elektros tiekėjų aktyviausiai renkasi valstybinę įmonę „Ignitis“, tačiau tarp siūlančių fiksuotą planą būtent šios įmonės siūlomos kainos yra didžiausios, rodo Lietuvos energetikos agentūros kiekvieną savaitę atliekamos analizės. Energetikos ekspertai mano, kad įmonė naudojasi monopoline padėtimi, nes daugiausiai vartotojų turinčio žaidėjo kainos neturėtų būti didžiausios. O „Ignitis“ argumentuoja, kad įmonė turi didžiausią patirtį ir tiksliausiai prognozuoja kainas.

Liko tik mėnesis iki birželio 18 dienos, kai gyventojai, sunaudojantys 1000–5000 kWh elektros per metus, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Kaip rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) surinkta statistika, 52 proc. gyventojų, dalyvaujančių antrajame liberalizacijos etape, tiekėjo dar iš viso nepasirinko. O tarp pasirinkusių didžioji dauguma sutartis rašėsi su „Ignitis“ – net 248 tūkst. iš 356,6 tūkst. pasirinkusių tiekėją, kitaip tariant, beveik 70 proc.

Tačiau iš keturių fiksuotus planus siūlančių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, būtent „Ignitis“ siūlo didžiausias kainas. Lietuvos energetikos agentūros atlikta analizė, kurioje remtasi ketvirtadienio duomenimis, rodo, kad vienos kilovatvalandės kaina „Ignitis“ bendrovėje siekia 0,34 euro, „Elektrum Lietuva“ – 0,30 euro, „Perlas energija“ – 0,311 euro, „Enefit“ – 0,317 euro.

Tokios pat tendencijos išryškėja ir Lietuvos energetikos agentūrai palyginus planų su fiksuota elektros energijos kaina prognozuojamas mėnesines sąskaitas pasirinkus vieną laiko zoną ir darant prielaidą, kad per mėnesį yra suvartojama apie 150 kWh elektros energijos.

Ketvirtadienio duomenimis, daugiausia sumokėtų „Ignitis“ klientai – 51 eurą, o per pastarąjį mėnesį kainos visuomet augo: per savaitę prognozuojama šio tiekėjo sąskaita paaugo vienu euru. Mažiausios sąskaitos sulauktų „Elektrum Lietuva“ klientai – 45,72 euro, toliau seka „Perlas energija“ (46,65 eurai), „Enefit“ (47,6 euro).

Kiti du nepriklausomi tiekėjai – „EGTO energija“ ir „Birštono elektra“ – fiksuotų kainų nesiūlo. Čia galima pasirinkti planus tik kintančiomis kainomis.

„Ignitis“: „Mes tiksliausiai prognozuojame kainas“

Paklausta, kodėl būtent „Ignitis“ siūlomos fiksuotų planų kainos yra didžiausios, „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė 15min tvirtino, kad įmonės kainodara yra skaidri ir orientuota į ilgalaikį geriausios įmanomos kainos užtikrinimą klientui.

„Mes turime didžiausią patirtį rinkoje ir manome, kad tiksliausiai prognozuojame kainas“, – teigė L.Beganskienė.

Renkantis nepriklausomą elektros tiekėją gyventojams ji patarė įvertinti tiekėjo patirtį ir reputaciją, įdėmiai perskaityti pasiūlymą ir sutartį bei įsitikinti, ar nenutiks taip, kad žema kaina galios itin trumpą periodą.

„Derėtų atsargiai vertinti itin žemos kainos pasiūlymus, nes tai kai kuriais atvejais gali būti nuostolinga kainodara. Šioje situacijoje reikia įsivertinti, ar susiviliojus rinkos situacijos neatitinkančia kaina neteks nusivilti, kai ji vienaip ar kitaip bus pakelta“, – argumentavo įmonės atstovė.

Ekspertai: „Nelabai gražiai viskas atrodo“

Tačiau tai, kodėl aukščiausias kainas rinkoje iš visų nepriklausomų tiekėjų siūlo būtent daugiausia klientų turinti „Ignitis“, energetikos ekspertams kelia klausimų.

Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas 15min svarstė, kad „Ignitis“ naudojasi monopoline padėtimi.

„Ji turi daugiausia vartotojų – dažnai ir į radiją skambinantys vartotojai sako, kad esame „Ignityje“ ir toliau liksime. Tad jie susirinkę mato, kad nežiūrint jų aukštų kainų, vartotojai išlieka pas juos, jiems nėra pakankamas rinkos spaudimas, kad kainas sumažintų. Tai monopolinės padėties rezultatas“, – komentavo A. Sekmokas.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas antrina, kad „Ignitis“ siūloma 34 centų kaina už kilovatvalandę „tikrai keistoka“.

„Tai didžiausia įmonė, kuri susirinks didžiausią skaičių vartotojų – kai paklausi žmonių, ką renkasi, daugelis negalvodami pasirenka „Ignitį“, nes jis susiję su didžiausia valstybine įmone, jiems atrodo patikimiausias, iki tol tiekdavo elektrą.

Jei logiškai galvojant – pats didžiausias tiekėjas neturėtų siūlyti didžiausios kainos, nes veikia masto ekonomija. Jis mažiausią kainą turėtų siūlyti ar bent jau mažesnę. Kaip kiti tiekėjai, kurie pirks mažesnius kiekius elektros, žymiai mažesnį skaičių klientų aptarnaus, gali siūlyti mažesnes kainas? Nelabai gražiai viskas atrodo“, – komentavo V. Jankauskas.

Ekspertas taip pat įspėja vartotojus renkantis tiekėjus prisiminti vieną svarbų aspektą. Kalbant apie Vyriausybės planuojamą subsidiją elektros vartotojams, iki šiol kalbėta apie du skaičius: kad kaina neturėtų būti didesnė negu 23 centai už kilovatvalandę, bet kartu vartotojui bus kompensuojama ne daugiau nei 9 centai už kilovatvalandę.

„Jei tiekėjas siūlo 32 centus už kilovatvalandę, pritaikius subsidiją mokėsite 23 centus, tačiau jei siūlo 34 centus, tuomet jau dviem centais permokėsite“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskas.

Tiesa, subsidijos mechanizmas dar nėra aiškus – Energetikos ministerija yra minėjusi, kad 23 centų už kilovatvalandę kaina yra tik orientacinis skaičius ir dar gali keistis. Tikslius skaičiavimus planuojama paskelbti gegužės pabaigoje. Ekspertai kritikuoja, kad tikslius skaičius klientai turėtų žinoti jau renkantis tiekėją, nes nuo šių žinių priklauso ir pasirinkimas. Galvojama, kad tai viena iš priežasčių, kodėl 48 proc. vartotojų delsia pasirinkti tiekėją.

Dominuojantį tiekėją turės kontroliuoti VERT

A. Sekmoko nuomone, priemonės rinkos liberalizavimui šiuo metu dar nepakankamos, nes laisva rinka per vieną naktį neatsiranda. Jis brėžia paralelę su dujų rinka, kai atsiradus alternatyvai „Gazprom“ – Suskystintų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje, kainos rinkoje formavosi metus ir daugiau laiko.

„Reikės ilgesnio laiko, kad klientai pasiskirstytų tarp tiekėjų, kad tiekėjai pradėtų siūlyti panašias kainas. Kol kas „Ignitis“ turi didžiausią paketą ir tas paketas nesitraukia. Tai didelė, valstybinė įmonė ir vartotojai nepuola rinktis kitos. Tai kaip tik ir stabdo rinkos formavimąsi“, – svarsto A. Sekmokas.

Jo nuomone, yra tam tikrų būdų, kaip paskatinti rinkos liberalizavimą – pavyzdžiui, nustatyti sąlygą, kad „Ignityje“ liktų ne daugiau kaip pusė ar trečdalis buvusių klientų, o likusius privalo kažkam perduoti.

„Tai vienas iš būdų paskatinti laisvos rinkos susidarymą – nesakau, kad geriausias. Matome, kad rinkos kūrimasis lėtas ir „Ignitis“ išlieka monopoline struktūrą, kuri turi didžiausią skaičių vartotojų, o paslaugos toli gražu nėra geriausios, už kurias turėtų vartotojai mokėti daugiausia. Pavyzdžiui, „Ignitis“ investuoja ne į Lietuvos elektros sektorių, bet dešimt kartų daugiau į užsienį – tai neproporcingas pelno siekimas neskiriant pakankamo dėmesio vartotojams. Iš esmės turi būti siekiama pelno ir naudos vartotojams“, – komentavo A. Sekmokas.

V. Jankausko nuomone, nors nėra jokių abejonių, kad artimiausią pusmetį „Ignitis“ liberalizuotoje rinkoje bus dominuojantis tiekėjas, kuris turės 60–70 proc., VERT turi instrumentų, kaip reguliuoti rinkoje dominuojantį tiekėją.

„VERT turės sekti rinką – jie ir seks, o matydami, kad yra dominuojantis tiekėjas rinkoje, turės taikyti vienokias ar kitokias priežiūros funkcijas – turės sekti kaštus ir pelnus, kad tiekėjas nepiktnaudžiautų. Jis gali būti dominuojantis, bet neturi piktnaudžiauti“, – pabrėžė V. Jankauskas.