Sveikata nuotoliu – nors technologijų netrūksta, neįteisintos procedūros stabdo progresą

Pandemijos akivaizdoje nuotolinės pacientų konsultacijos įgavo pagreitį, tačiau apžiūros ir patikros vis dar retai pasitaikanti praktika. Trūksta įrangos ir teisinio reglamentavimo, o pavienės iniciatyvos kol kas vyksta tik projektų rėmuose. Vis dėlto, medikai žvelgia optimistiškai ir mato gydymo įstaigų atliekamus žingsnius link progresyvesnės medicinos ir nuotolinių paslaugų pacientams. Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) medicinos technologijų kūrėjai bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenės medikai susitiko tai aptarti renginyje „R&D meetup. Dėmesys telemedicinai“, rašoma pranešime.

Reikalingi apmokymai ir įstatyminė bazė

„Telemedicina yra pajėgi sumažinti eiles pas gydytojus, tinkama atrankinei ligų diagnostikai ir duomenų perdavimui, bet realybėje vis dar turime kliūčių tai taikyti didesniu mastu“, – sako Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Greta Aladaitienė. Ji kartu su kolegomis 2020 m. pradžioje baigė prospektyvinį pilotinį tyrimą, kurio metu pacientų ištyrimą atliko šeimos gydytojai, o nuotoliu konsultavo dermatologai, skaitmeninius duomenis saugodami bei perduodami Kauno klinikų Pacientų portalo platforma.

Ištyrus 152 pacientų įtartinus odos darinius, 4 pacientams buvo diagnozuoti onkologiniai odos susirgimai, taikytas detalesnis ištyrimas ir laiku pradėtas skirti gydymas. Tyrimas parodė, kad kvalifikuoti ir specialiai apmokyti šeimos gydytojai, naudodamiesi telemedicinos įrankiais, gali atlikti profilaktinį odos darinių ištyrimą dermatoskopo pagalba ir teikti kokybiškas telemedicinos paslaugas. Vis dėlto, tai paversti visiems pacientams prieinama praktika trukdo ne iki galo sutvarkyta įstatyminė bazė.

„Šeimos gydytojus galėtume apmokyti naudotis telemedicinos platformomis, valdyti tyrimo įrankius, bet šiuo metu medicinos sistemoje nėra atliekamų nuotolinių paslaugų apmokestinimo schemos. Be to, remiantis šiandien nuotolines medicinos paslaugas reglamentuojančiu įstatymu, telemedicinos paslaugomis laikomas tiesiog el. paštu nusiųstas laiškas kolegai, pavyzdžiui, norint pasitarti su labiau patyrusiu gydytoju. Tai sufleruojantis dokumentas buvo patvirtintas prieš 8 metus“, – pastebi gydytoja G. Aladaitienė.

Apjungs fragmentiškai taikomas praktikas teikiant skubią pagalbą

Tai, jog didžioji dalis telemedicinos sprendimų taikymo kasdieninėje medikų praktikoje vyksta dėka entuziastų, pritaria ir Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos gydytojas Vytautas Aukštakalnis, stebintis Lietuvos gydymo įstaigose vykstančius procesus. Klinikos kartu su kitomis pagrindinėmis šalies gydymo įstaigomis pradeda diegti telemedicinos sprendimus skubios pagalbos skyriuose.

„Šiuo metu labai palanki situacija šiai sričiai ir stebėdamas progresą, manau, už 2-3 metų tai taps funkcionuojančia ekosistema, apimančia visą Lietuvą ir visas sveikatos sistemos grandis“, – sako gydytojas V. Aukštakalnis. Skubios pagalbos skyriuose įrengti nuotolinio konsultavimo kioskai, telekonsultacijų stotelės, telemedicinos centrai, kuriose sprendimus priima virtualiai susitinkanti gydytojų komanda – visa tai nėra ateitis, o kolegų Jungtinėse Valstijose jau taikomos efektyvesnės diagnostikos ir gydymo praktikos. Medikai ir technologijų kūrėjai įsitikinę, kad visa tai atkeliaus ir į Lietuvą.

Kauno MTP inovacijų ekosistemos narės, medicinos technologijų įmonės „Softneta“ komanda privačiose ir valstybinėse šalies bei užsienio klinikose diegia dirbtiniu intelektu papildytas medicininių vaizdų peržiūros programas bei konsultavimo įrankius.

„Kuriant medicinos technologijas tapo įprasta, kad nuotolinių paslaugų patogumas ir pasiekiamumas yra svarbiausi dalykai, į kuriuos orientuojasi vystytojų komandos. Dirbtinio intelekto algoritmai, padedantys gydytojams nustatyti diagnozes ir sklandų apsikeitimą informacija užtikrinantys kelių medicininių įrankių integracinės platformos yra vieni paklausiausių telemedicinos sprendimų“, – sako „Softnetos“ atstovas Viačeslav Afonin.

Lietuvių technologijos pripažįstamos užsienio rinkose

Tai, jog globalūs verslai ir technologijų milžinės medicinos naujoves laiko vienu svarbiausiu plėtrą ir augimo galimybes užtikrinančių sektoriumi, pastebi ir technologijų kompanijos „Teltonika Telemedic“ produktų vadovas Tomas Zamaras.

„Tokie gigantai kaip „Siemens“, „Google Health“ koncentruojasi į sveikatos technologijas ir jų pritaikymą mūsų gerovei. Net „Amazon Care“ imasi atvesti sveikatos priežiūros specialistus į mūsų namus. Lietuvos įmonės taip pat pamažu atranda bendradarbiavimo su universitetais naudą ir kartu vysto pažangias medicinos inovacijas“, – sako T. Zamaras.

Lietuvių kompanija neseniai užsienio medikams pristatė senyvų žmonių stebėjimui skirtą įrenginį, o gydytojų komandoms sukūrė komunikaciją užtikrinti padedančias korteles. Pandemija lietuvius paskatino išvystyti naujos kartos plaučių ventiliavimo aparatą, kuris tarptautinėje rinkoje konkuruos su didžiųjų pasaulio technologijų milžinių produktais.

Universitetai vis aktyviau įsitraukia į sveikatos nuotoliu – telemedicinos plėtrą. LSMU ne tik skatina įvairius verslo ir mokslo projektus bei iniciatyvas, bet ir didina universiteto bei medikų bendruomenių skaitmeninį raštingumą organizuodami mokymus bei edukacines veiklas.

„Mums rūpi, kad naujausių technologijų naudojimo įgūdžius įgytų ne tik universiteto studentai, rezidentai, čia dirbantys medicinos specialistai, bet ir visa medikų bendruomenė šalyje bei regionuose. Telemedicinos technologijos ne tik leidžia gydymo įstaigoms sumažinti kaštus, pasiekti daugiau pacientų, bet ir sprendžia gydytojų trūkumo problemą“, – pastebi LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro Intelektinės nuosavybės valdymo koordinatorė Sonata Szonn.

Vienas iš pavyzdžių, LSMU startuolio „Voice screen“ mobilioji aplikacija, leidžianti patiems pacientams atlikti balso patikrinimą ir objektyviai nustatyti patologinius balso pokyčius. Medikai pastebi, kad tai galėtų būti papildomas ir lengvai prieinamas tyrimas nuotolinės konsultacijos metu, užtikrinant ankstyvą gerklų ligų diagnostiką.

„Technologijų kūrėjai atviri – sprendimų netrūksta ir jie nusiteikę bendradarbiauti su gydymo įstaigomis. Svarbu, kad dėmesys telemedicinos paslaugų plėtrai nuosekliai pasiektų visas sritis – nuo tokių specialistų rengimo, iki įstatymų leidėjų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą. Universitetai dar prieš pandemiją sustiprino priemonių medicinos technologijų vystymui teikimą, dabar matome poreikį stiprinti įstatyminę bazę“, – pabrėžia Kauno mokslo ir technologijų parko projektų ekspertė, „Erasmus+“ programos projekto „Digi4Health“ koordinatorė Lietuvoje Irma Bagdonienė.

Technologijų kūrimo procesą palengvinti arba kitaip – suteikti intelektinės nuosavybės pavidalą, universitetuose padeda patentavimo, komercinimo centrai ir inovacijų padaliniai. Tai vienas iš būdų startuoliams sklandžiau įsilieti į verslo rinką su perspektyvų turinčiais MTEP sprendimais.