Hibridinio darbo ateitis: ne tik technologija, bet ir kultūra?

Pandemijos poveikis palietė daugelį gyvenimo aspektų, tačiau bene esmingiausius pokyčius išgyveno darbovietės, turėjusios pasitelkti hibridinio darbo modelį. Kalbant apie pasikeitusią darbo realybę, dažnai nevengiama pabrėžti technologijų panaudojimo svarbos. Kita vertus, neretai taip pat labai svarbus aspektas – skaitmeninė kultūra – lieka nepelnytai užmirštas.

Susidūrus su pandemine realybe, daugelis organizacijų sprendė galvosūkį, kaip užtikrinti veiklos efektyvumą, duomenų saugumą ar nepertraukiamą darbą. Tačiau žengiant į naują, hibridinio darbo erą labai svarbu neprarasti santykio su savo darbuotojais.

Hibridinis darbo modelis ir technologijos

Pandemijos metais darbuotojai pajautė, kad darbas iš namų ar net iš kitos šalies yra ne tik įmanomas, bet kartais net ir gerokai patogesnis. Mišrus darbo modelis gali geriau atliepti darbuotojų poreikius, leidžia suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo ritmą, sutaupyti laiko ir energijos.

Pasikeitimai darbo srityje būtų sunkiai įsivaizduojami be išplitusių komunikavimą palengvinančių programų bei debesijos pagrindu veikiančių bendradarbiavimo sistemų tobulėjimo. Būtent technologijų įtraukimas ir išnaudojimas įgalino bendroves dirbti taip, kaip dirbame šiandien.

Tokios programos kaip „MS Teams“ ar „Workplace from Facebook“ yra gyvybiškai svarbios kiekvienoje įmonėje, nes įgalino efektyvų bendravimą net ir virtualioje erdvėje: videokonferencijos, sparčiosios žinutės bei bendrų projektų vykdymas realiu laiku.

Taip pat šios programos suteikia darbuotojams visas priemones efektyviam darbui iš bet kurio pasaulio taško. Be to, darbą supaprastina ir galimybė pasiskirstyti į skirtingus bendradarbiavimo laukus, komandas, tad efektyvus užduočių pasiskirstymas skatinamas tiek visos įmonės, tiek ir konkretaus skyriaus lygmenyje.

Skaitmeninės kultūros svarba

Visgi derėtų pastebėti, kad net ir pažangiausių technologinių įrankių įvaldymas savaime negali užtikrinti sklandaus darbo proceso. Juk sėkmingo verslo receptas – tai ne tik pažangiausios darbo priemonės, bet ir laimingi darbuotojai bei didesnis jų poreikių išklausymas. Pavyzdinės darbdavių praktikos demonstruoja, kad efektyviausi rezultatai pasiekiami technologines priemones derinant su skaitmeninės kultūros plėtojimu.

Ši naujoji darbo kultūra jau dabar leidžia sparčių pokyčių metu palaikyti motyvaciją, kūrybiškumą bei laisvę. Ir nors visiems tinkantį universalų sprendimą atrasti sunku, tačiau tikrai yra bent keletas veiksnių, kuriuos apsvarstyti turėtų visi.

3 darbuotojų įtraukimo pavyzdžiai

Norint paskatinantį geresnį organizacijos veikimą hibridinio darbo laikais, reikėtų atsižvelgti į bent tris skaitmeninės kultūros akcentus:

1. Kiekviena įmonė turėtų puoselėti ir kurti skaidrumo bei tarpusavio bendradarbiavimo palaikymo iniciatyvas. Ši praktika aktualizuojasi suteikiant galimybę darbuotojams bendradarbiauti neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, organizuojant bendrus susitikimus ne darbo metu. Glaudesnių ryšių tarp darbuotojų užmezgimas palaikys geresnę darbuotojų savijautą bei suaktyvins naujų idėjų apykaitą darbo vietoje.
2. Reikėtų išnaudoti ir tobulėjimo bei mokymų potencialą. Moderniame pasaulyje ypač svarbu nuolatinis darbuotojų švietimas, neapsiribojantis vien tik darbu – svarbu ir gebėjimas susitvarkyti su stresu bei darbe ištinkančiomis rizikomis. Darbo įstaigos turėtų pasirūpinti mokymais, orientuotais į geresnę darbuotojų psichologinę būklę ir motyvaciją. Nes tik pilnai savimi pasitikintis ir įtampą gebantis kontroliuoti darbuotojas galės efektyviai įsilieti į darbovietės kolektyvą.
3. Organizacijos turėtų skatinti iš darbuotojų kylančių naujų idėjų ir iniciatyvų sklaidą. Pandemijos situacija rodo, kad naujų sprendimų nebijančios įmonės net ir iš sunkiausių situacijų gali išeiti sustiprėjusios. Galvojant apie tai konkrečiais pavyzdžiais – kiekviena bendrovė galėtų organizuoti bendrus komandinius susitikimus, kur būtų dalinamasi įžvalgomis, leidžiančiomis pagerinti darbo organizavimą, nustatyti efektyvesnę strateginę kryptį. Juk tik tos įmonės, kurios pratina savo darbuotojus svajoti drąsiai ir nevengti rizikos, gali tikėtis ir tolesnio augimo.

Taigi, apibendrinant – pandemijai nesitraukiant bendrovės turėtų daugiau dėmesio skirti savo hibridinio darbo modelio tobulinimui, skaitmeninės kultūros vystymui bei dažniau ir įvairiau įtraukti darbuotojus.

Kita vertus, tai nėra formulė stebuklingam receptui – kiekviena kompanija turi atrasti būtent jai tinkančius ir veikiančius sprendimus, net jeigu jų ieškant reikėtų eksperimentuoti. O remdamiesi savo pavyzdžiu, galime užtikrinti, kad šio proceso grąža yra kur kas didesnė nei išnaudoti laiko ar finansiniai resursai.

Tomas Ruzgys yra tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ vadovas Baltijos šalyse.