Minkštųjų įgūdžių svarba pandeminiu laikotarpiu ne tik gerokai išaugo, bet ir atskleidė naujus nuotolinių ir hibridinių darbo keliamus iššūkius. Dabartinės tendencijos rodo, kad darbdaviai pirmenybę teikia tiems, kurie yra disciplinuoti, atsakingi ir savarankiški.Minkštųjų įgūdžių svarba pandeminiu laikotarpiu ne tik gerokai išaugo, bet ir atskleidė naujus nuotolinių ir hibridinių darbo keliamus iššūkius. Dabartinės tendencijos rodo, kad darbdaviai pirmenybę teikia tiems, kurie yra disciplinuoti, atsakingi ir savarankiški. Kaip visa tai susiję su technologijų talentų rengimu, kalbėjosi tarptautinių IT kompanijų ir programuotojus ugdančių Europos universitetų atstovai penktadienį Kauno mokslo ir technologijų parke vykusioje Erasmus + „SoftAware“ projekto konferencijoje „Creating IT talents in software engineering“. Tad kas padeda ir trukdo ugdyti programuotojų kompetencijas?
Technologijos demonstravimo centre. Nuotrauka Miglės Žemaitienės.
Projektų valdymo principų mokosi žaisdami
„Programinės įrangos kūrimo procesų valdymui daugelis IT kompanijų pasirenka tokius metodus kaip scrum, agile. Nors turime nemažai teorijų ir mokymų kaip perimti bei įdiegti šiuos metodus IT komandose, vis dėl to, teorija diagramose ir realiame gyvenime gerokai skiriasi. Tokiose situacijose, kai nežinome, kad nežinome, gali labai praversti komandas įtraukiantys žaidimai“ , – pastebi programinės įrangos kompanijos „Juvare“ kokybės užtikrinimo vadovė Rasa Mažutienė.
Nors žaidimai nepakeis teorijos ir jais neturėtume piktnaudžiauti, jie sukuria mokymuisi palankią aplinką, skatina įsitraukimą, imlumą naujoms žinioms. „Labai svarbu leisti žaidžiančioms komandoms klysti ir daryti klaidas. Patarčiau komandų mentoriams ir mokymų instruktoriams nesiimti išspręsti žaidimo projektuojamų problemų. Jei komandai pasiseka įveikti iššūkį iš pirmo karto, nariai nematys prasmės, kur dar galėtų improvizuoti ir ką galėtų pagerinti“, – dalinosi patirtimi R. Mažutienė.
Išaugusi kūrybiškumo ir aukštos savikontrolės svarba
Geidžiamiausių šalies darbdavių viršūnėje esanti JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ neslepia, kad darbuotojų atrankos metu didelis dėmesys tenka ne tik techniniams įgūdžiams, bet ir minkštosioms kompetencijoms. „ Nors minkštieji įgūdžiai skamba gana švelniai, tačiau jų įvertinimas yra itin svarbus, ruošiant kvietimą prisijungti prie įmonės. Laukiame kolegų, kurie būtų ne tik empatiški komandos nariai, bet ir gebėtų atrasti sprendimus kūrybiškumo, efektyvumo bei kokybės reikalaujančiose situacijose. Ypač reikalingi yra „T“ tipo kompetencijų rinkinį turintys kandidatai, kurie geba panaudoti savo ekspertinius techninius įgūdžius, sėkmingai bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų sričių“, – pasakojo konferencijos pranešėja, „Devbridge“ socialinių projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė.
Pandemijos laikotarpiu mokymosi patirtį gerokai pakeitė nuotolinė realybė. Kauno technologijos universiteto mokslininkai, analizavę studentų įsitraukimą, konstatavo, kad studentams adaptuojantis prie naujos mokymosi rutinos išryškėja tam tikra valios ir motyvacijos stoka dalyvauti paskaitose. Hibridinis, nuotolinius ir gyvus susitikimus apjungiantis mokymosi metodas išlieka vienu efektyviausių būdu tai įveikti.
Studentai mokytis keliauja į virtualią realybę
„Ugdydami programavimo talentus pastebime, kad kaip tik žmogiškieji įgūdžiai tampa lemiančiu veiksniu jų profesinei sėkmei. Tarptautinė ekspertų grupė, kurioje dalyvauja ir Lietuvos atstovai iš KTU ir Kauno mokslo ir technologijų parko, parengė minkštųjų įgūdžių vadovą universitetų dėstytojams dirbantiems kompiuterių mokslo srityje“,– sako tarptautinio Erasmus + projekto „SoftAware“ komandos Lietuvoje narys, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto profesorius, dr. Tomas Blažauskas.
Prof. dr. T. Blažauskas apžvelgdamas programuotojų rengimo procesą akcentuoja išmaniųjų įrenginių ir virtualios realybės suteikiamas galimybes. Kas anksčiau atrodė tik pabandymų laukas, tampa paveikia priemone ugdant įvairių sričių specialistus.„Norintiemsmokytis duomenų struktūrų, programų kūrimo procesų, projektavimo ir testavimo studentai gali įsidiegti mūsų sukurtą programėlę kad ir į išmanųjį televizorių. Beje, studentai gali pasitelkti ir virtualiosios realybės įrenginius, kur jiems padės virtualioji asistentė – personifikuota pelėdžiukė“, – pastebi profesorius.
Virtualioji realybė šiuo metu labiau pritaikoma kitose specialybėse – ten, kur reikia atlikti tam tikrus fizinius veiksmus, pavyzdžiui, medicinoje, aptarnavimo sektoriuje. Konferencijos metu Kauno MTP Technologijų demonstravimo centre KTU VR laboratorijos komanda pademonstravo edukacinius virtualios realybės žaidimus – konferencijos dalyviai išvydo pasiruošimo medicininėms operacijoms procesą, istorinių objektų rekonstravimo analizę ir pažintinę kelionę į įvairiais cheminiais elementais turtingas kalnų kasyklas.
Minkštųjų įgūdžių lavinimas, interaktyvūs mokymo metodai ir priemonės, tokios kaip virtualios realybės praktika, ir jų taikymas rengiant šiuolaikišką mokymų medžiagą yra svarbūs aspektai ruošiant IT specialistus ne tik nacionalinei, bet ir tarptautinei darbo rinkai. „Šiame procese labai svarbus verslo įmonių ir universitetų glaudus bei atsakingas bendradarbiavimas atrandant ir ugdant IT talentus ir orientuojant juos į ilgalaikę ir konkurencingą darbo rinkos perspektyvą“, – apibendrina Živilė Paužaitė, Kauno mokslo ir technologijų parko kokybės vadovė.
