„WhatsApp“ tikina vartotojus, kad niekas jų pranešimų nemato, tačiau bendrovė vykdo plataus masto stebėseną ir reguliariai dalijasi asmenine informacija su teisėsauga. „WhatsApp“ komunikacijos direktorius Carlas Woogas pripažino, kad samdomi darbuotojai Ostine ir kituose įmonės biuruose peržiūri „WhatsApp“ pranešimus, kad išaiškintų ir pašalintų „didžiausius“ pažeidėjus.„WhatsApp“ tikina vartotojus, kad niekas jų pranešimų nemato, tačiau bendrovė vykdo plataus masto stebėseną ir reguliariai dalijasi asmenine informacija su teisėsauga, rašo „ProPublica“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„WhatsApp“ biuruose Ostine (Teksasas), Dubline ir Singapūre dirba daugiau kaip tūkstantis samdomų darbuotojų, analizuojančių milijonų vartotojų kuriamą turinį. Sėdėdami prie kompiuterių valandinį atlygį gaunantys darbuotojai naudojasi specialia „Facebook“ programine įranga, leidžiančia peržiūrėti privačius pranešimus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, apie kuriuos, kaip apie netinkamus, pranešė „WhatsApp“ vartotojai arba atrinko įmonės dirbtinio intelekto sistemos. Šie darbuotojai paprastai greičiau nei per minutę priima sprendimą dėl bet kokio ekrane užsižiebiančio turinio, pradedant sukčiavimais ar šlamštu ir baigiant vaikų pornografija ar potencialiais teroristų sąmokslais.
„WhatsApp“ komunikacijos direktorius Carlas Woogas pripažino, kad samdomi darbuotojai Ostine ir kituose įmonės biuruose peržiūri „WhatsApp“ pranešimus, kad išaiškintų ir pašalintų „didžiausius“ pažeidėjus. Tačiau C. Woogas patikino „ProPublica“, kad bendrovė nelaiko šio darbo turinio moderavimu. „Mes paprastai nevartojame šio termino „WhatsApp“ atžvilgiu“, – sakė jis. Bendrovė neleido savo vadovams duoti interviu šio straipsnio autoriams, tačiau sutiko raštu atsakyti į pateiktus klausimus. „WhatsApp“ yra išsigelbėjimas milijonams žmonių visame pasaulyje, – teigė bendrovės atstovai. – Sprendimai, kuriuos mes priimame tobulindami šią programą, yra orientuoti į vartotojų privatumą, išlaikant aukštą patikimumo lygį ir užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui.“
Kaip rašo „ProPublica“, „WhatsApp“ pastangos neigti, kad vartotojų kuriamas turinys yra moderuojamas, iš principo skiriasi nuo to, ką „Facebook Inc.“ sako apie kitas šios korporacijos valdomas platformas, kaip antai „Instagram“ ir „Facebook“. Bendrovės teigimu, apie 15 tūkst. moderatorių tikrina „Facebook“ ir „Instagram“ turinį, kuris nei vienu, nei kitu atveju nėra užšifruotas. Ji skelbia ketvirčio skaidrumo ataskaitas, kuriose išsamiai aprašoma, kelioms „Facebook“ ir „Instagram“ paskyroms buvo pritaikytos „sankcijos“ dėl piktnaudžiavimo. „WhatsApp“ atveju tokia ataskaita nėra teikiama.
„Facebook Inc.“ dislokuota turinio tikrintojų kariuomenė yra tik vienas iš bendrovės sprendimų, pažeidžiančių „WhatsApp“ vartotojų privatumą. Dėl korporacijos veiksmų dviem milijardams „WhatsApp“ – didžiausios pranešimų siuntimo programos pasaulyje – vartotojų nėra užtikrinamas tokio lygio privatumas, kokio jie tikisi.
„Facebook Inc.“ taip pat ne iki galo atskleidžia, kiek duomenų yra renkama iš „WhatsApp“ vartotojų, kas su jais daroma ir kokia apimtimi jais dalijamasi su teisėsaugos institucijomis. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ su teisėsaugos institucijomis, tokiomis kaip Teisingumo departamentas, dalijasi metaduomenimis, nešifruotais įrašais, kurie gali atskleisti nemažai informacijos apie vartotojo veiklą. Kai kurie jų konkurentai, pavyzdžiui, „Signal“, sąmoningai renka daug mažiau metaduomenų, kad nesikėsintų į vartotojų privatumą, ir tokiu būdu turi kur kas mažiau informacijos, kurią gali atskleisti teisėsaugai. („WhatsApp“ atsako į galiojančius teisinius prašymus, – sakė bendrovės atstovas, – įskaitant nurodymus, pagal kuriuos privalome realiu laiku pateikti informaciją apie tai, kam konkretus asmuo siunčia pranešimus.“)
Pasak „ProPublica“, kaip ir kitos socialinės žiniasklaidos ir komunikacijos platformos, „WhatsApp“ yra atsidūrusi tarsi tarp kūjo ir priekalo – tarp vartotojų, kurie tikisi privatumo, ir teisėsaugos subjektų, kurie reikalauja atskleisti informaciją, galinčią padėti kovoti su nusikalstamumu ir piktnaudžiavimu internete. „WhatsApp“ šią dilemą bando spręsti teigdami, kad tai anaiptol jokia dilema. „Manau, kad mes tikrai galime užtikrinti žmonių saugumą, taikydami ištisinį šifravimą ir bendradarbiaudami su nusikaltimus tiriančia teisėsauga“, – liepą kalbėdamas su vienu iš Australijos mokslo ir tyrimų centrų sakė „WhatsApp“ vadovas Willas Cathcartas.
Įtampą tarp privatumo ir informacijos atskleidimo teisėsaugai didina dar vienas dalykas – „Facebook“ siekis uždirbti iš „WhatsApp“. 2014 m. sumokėjęs už „WhatsApp“ 22 mlrd. JAV dolerių, „Facebook“ vis dar bando išsiaiškinti, kaip gauti pelno iš paslaugos, kuri vartotojui nekainuoja nė cento.
Siekdama gauti pajamų iš šios programos, 2016 m. bendrovė nusprendė pradėti bendrinti „WhatsApp“ vartotojų duomenis su „Facebook“, nors prieš tai buvo patikinusi Europos Sąjungos reguliavimo institucijas, kad tai technologiškai neįmanoma. Tas pats impulsas paskatino griebtis prieštaringai vertinamo plano pardavinėti reklamą „WhatsApp“ programoje. 2019 m. pabaigoje šio sumanymo buvo atsisakyta. Siekis gauti pelno slypi ir už dar vienos sausio mėnesį pradėtos įgyvendinti iniciatyvos – naujos privatumo politikos, skirtos vartotojų sąveikai su įmonėmis „WhatsApp“, įdiegimo, leidžiant įmonėms naujais būdais naudoti klientų duomenis. Pranešimas apie tokio pobūdžio pakeitimus paskatino vartotojus rinktis konkuruojančias programas.
Vis agresyvesnis „WhatsApp“ verslo planas numato įmonių apmokestinimą už visą virtinę paslaugų, pavyzdžiui, leisti vartotojams atlikti mokėjimus per „WhatsApp“ ir valdyti klientų aptarnavimo pokalbius, kurios užtikrintų didesnį patogumą, tačiau negarantuotų privatumo apsaugos. Rezultatas – paini dvipakopė privatumo sistema toje pačioje programoje, kur ištisinio šifravimo apsauga darosi dar mažiau efektyvi, kai „WhatsApp“ vartotojai naudojasi paslauga bendravimui su įmonėmis.
Kaip rašo „Business insider“, po „ProPublica“ tyrimo paskelbimo, „WhatsApp“ atstovas iš „Facebook“ atsiuntė dar vieną pareiškimą, kuriame buvo konkrečiai kalbama apie tyrimą: „WhatsApp „suteikia galimybę žmonėms pranešti apie šlamštą ar smurtą, o dėl to reikia pasidalinti paskutinėmis savo siųstomis žinutėmis“, – sakoma pareiškime. „Ši funkcija yra svarbi siekiant užkirsti kelią smurtui internete. Mes griežtai nesutinkame su nuostata, kad priimti pranešimus, kuriuos vartotojas nusprendžia mums siųsti, nesuderinama su „end-to-end“ šifravimu.“
