Europos Sąjunga oficialiai pradeda įgyvendinti nauja kosmoso programa, pagal kurią iki 2027 m. 27 bloko valstybės narės daugiau investuos į palydovinę navigaciją, Žemės stebėjimą, informuotumą apie padėtį kosmose ir saugų palydovinį ryšį. Kartu su šiuo sprendimu taip pat įsteigiama nauja įstaiga – ES kosmoso programos agentūra.Europos Sąjunga oficialiai pradeda įgyvendinti nauja kosmoso programa, pagal kurią iki 2027 m. 27 bloko valstybės narės daugiau investuos į palydovinę navigaciją, Žemės stebėjimą, informuotumą apie padėtį kosmose ir saugų palydovinį ryšį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kartu su šiuo sprendimu taip pat įsteigiama nauja įstaiga – ES kosmoso programos agentūra (EUSPA), kuri prižiūrės Europos Sąjungos veiksmus orbitoje.
Naujas požiūris
Kita svarbi programos naujovė – ES santykių su Europos kosmoso agentūra (ESA) pobūdis.
Šios dvi agentūros yra atskiri subjektai, kurių nacionalinės narystės visiškai nesutampa, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė yra ESA narė, bet ne ES, taigi ir ne EUSPA narė. Tačiau ES naudojasi ESA kaip savo techniniu patarėju ir pramoninių pirkimų agentu.
Šio bendradarbiavimo teisinis pagrindas dabar oficialiai įtvirtintas Finansinės partnerystės pagrindų susitarimu (FFPA).
FFPA apibrėžtos pareigos ir nurodyta pinigų suma, kurią ES iki 2027 m. tiesiogiai perves ESA – apie 9 mlrd. eurų iš bendro 14,88 mlrd. eurų ES kosmoso biudžeto. (ES dabar finansuoja ketvirtadalį visos ESA veiklos.)
ES finansavimas ateinančiu laikotarpiu padės sukurti naujos kartos Europos palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“ ir praplėsti planetos būklę stebinčių erdvėlaivių „Copernicus-Sentinel“ aprėptį ir galimybes.
Trūksta lankstumo
Tačiau pristatydamas naująją programą vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas pabrėžė, kad Europai reikia tapti lankstesnei.
„Visame pasaulyje vyksta didžiulės permainos ir sparti industrializacija kosmoso srityje, – BBC portalui komentavo komisaras, – Kad Europa išlaikytų lyderystę, turime iš naujo permąstyti, kaip Europoje užsiimame kosmoso sritimi. Turime prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir numatyti naujus. Būkime dinamiškesni, inovatyvesni, labiau rizikuojantys!“
Nerimą kelia tai, kad Europa atsilieka nuo veržlesnių JAV verslininkų, taip pat nuo Kinijos finansinių pajėgumų, kuriais ji gali paremti savo kosmoso programą.
ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris sakė: „Visi žinome, kad JAV viešosios išlaidos yra penkis, šešis, septynis kartus didesnės nei Europoje, o privačios išlaidos yra milžiniškos. 2019 m. privatusis sektorius (JAV) kosmosui skyrė 5 mlrd. dolerių. Europoje, į pradedančiąsias ir mažąsias bei vidutines įmones, – 188 mln. dolerių. Taigi, tik dalelė [to, kas buvo JAV].“
„Kinija, kaip visi matome naujienose, investuoja nepaprastai daug. Ką tik matėme, kaip trys [astronautai] į savo kosminę stotį pakilo savo raketa. Ir tai verčia mane susimąstyti – ką nori pasiekti Europa?“
Raudonos linijos
Pastaraisiais mėnesiais vyko derybos dėl FFPA tarp Europos Komisijos ir ESA. Antradienį pasirašyti susitarimą tapo įmanoma tik po to, kai visos agentūros valstybės narės patvirtino jo turinį.
Tarp šių valstybių buvo ir ES nepriklausančių valstybių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė.
Didžioji Britanija praėjusią savaitę Esa taryboje balsavo už dokumentą, tačiau tik po to, kai buvo laikomasi dviejų raudonų linijų.
Pirmoji buvo susijusi su diskriminacija dėl darbo vietų ESA sistemoje. JK piliečiams negali būti draudžiama dirbti agentūroje ES finansuojamuose projektuose, išskyrus tuos atvejus, kai darbas susijęs su jautriausiais tų projektų saugumo aspektais.
Antroji raudonoji linija susijusi su intelektine nuosavybe, sukurta vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą ESA. Jei ES nori, kad ši intelektinė nuosavybė taptų pirmumo teise, ji turi pareikšti savo interesą pačioje projekto pradžioje. Jungtinė Karalystė nenori finansuoti inovacijų, kuriomis vėliau negalėtų naudotis.
Kyla pavojus, kad saugumo išimtys ir jų griežtumas gali tapti vis didesnės trinties tarp JK ir ES priežastimi.
