Pusė Lietuvos gyventojų karantino metu ėmė ženkliai daugiau naudotis internetu. Ypač augo moterų, vyresnio amžiaus gyventojų poreikis interneto ryšiui. Tokius rezultatus parodė „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Ji atskleidė ir tai, su kokiais iššūkiais susidūrė interneto vartotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.Pusė Lietuvos gyventojų karantino metu ėmė ženkliai daugiau naudotis internetu. Ypač augo moterų, vyresnio amžiaus gyventojų poreikis interneto ryšiui. Tokius rezultatus parodė antros pagal dydį šalyje sumanios televizijos ir neriboto šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos „Cgates“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Ji atskleidė ir tai, su kokiais iššūkiais susidūrė interneto vartotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Didelį šuolį, maždaug 40 proc. išaugusį duomenų naudojimą pastebėjome jau pandemijos pradžioje – prieš metus. Augo tiek vietinis, tiek užsienio duomenų srautas. Reikšmingai pasikeitė populiariausias naudojimosi internetu laikas: jei anksčiau aktyviausiai naršydavome vakare, tai dabar jam prilygsta ir rytas. Taip gyvename jau metus, tad galime matyti, kad formuojasi nauji, dalinai ir po karantino išliksiantys įpročiai“, – teigia „Cgates“ vadovas Tomas Burovas.
50 proc. respondentų teigė, kad jų naudojimasis internetu karantino metu išaugo. 49 proc. teigia besinaudojantys juo tiek pat, kiek anksčiau. Ir vos 1 proc. respondentų atskleidė, kad interneto šiemet jiems prireikė mažiau.
Pastebimai daugiau internetu naudotis ėmė moterys (beveik 55 proc., vyrų – 45 proc.) bei jauni, 18 – 25 metų respondentai (62,5 proc.). Labiausiai augo smulkiųjų verslininkų (69 proc.) bei ūkininkų (66,7 proc.) poreikis virtualiam ryšiui.
Vartojimas augo reikšmingai
Tyrimas atskleidė, kad pokytis interneto naudojime toli gražu nėra simbolinis. Daugiausia respondentų – 46 proc. – teigė, kad karantino metu internetu naudotis ėmė iki 30 proc. daugiau. Ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų internetu naudojasi net iki 50 proc. daugiau. Tuo tarpu 11 proc. apklaustųjų teigė, kad jų vartojimas augo daugiau nei 50 proc.
„Analizuodami duomenis matome, kad didžiausias naudojimosi internetu pokytis įvyko tarp vyresnės gyventojų dalies: jų vartojimo augimas augo perpus ar daugiau. Tai – akivaizdus ir turbūt daugelio iš mūsų asmeniškai patirtas lūžis, kai virtualią erdvę tiek įvairioms paslaugoms, tiek ir bendravimui su artimaisiais ėmė naudoti net tie žmonės, kurie iki tol skaitmenizacijos vengdavo – seneliai, tėvai“, – teigia T. Burovas.
Tyrimo rezultatai išties rodo, kad 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų tarpe net 43 proc. respondentų internetu naudotis ėmė bent du kartus dažniau.
Dažniausi iššūkiai: dėl ryšio stabilumo ir kokybės
Beveik pusė (47 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų teigia nesusidūrę su jokiais interneto ryšio tiekimo iššūkiais. Penktadalis respondentų teigia karantino metu dažniausiai patyrę nepastovaus interneto ryšio problemą, taip pat – situaciją, kai interneto ryšys nevienodai gerai veikia visose namų erdvėse. 15 proc. respondentų netenkino prasta interneto ryšio kokybė, 14 proc. – per mažas jo greitis.
Daugumą sunkumų, susijusių su interneto ryšiu, patyrė mobiliu internetu besinaudojantys respondentai, atskleidė tyrimas. Per mažu interneto greičiu skundėsi 21,8 proc. mobiliu ryšiu besinaudojančių repondentų (11 proc. – šviesolaidiniu), prasta interneto ryšio kokybe – 21,2 proc. (12,6 proc. – šviesolaidiniu), nepastoviu interneto ryšiu – 23,6 proc. (17,4 proc. – šviesolaidiniu). Su problema, kai internetas prastai veikia kai kuriose namų erdvėse, susidūrė po lygiai – penktadalis tiek mobiliu, tiek šviesolaidiniu interneto ryšiu besinaudojančių gyventojų.
