Greituosius radijo bangų pliūpsnius (GRB) gaubianti paslaptis ir toliau masina astronomus. Niekas iki galo nežino, kas slypi už šių itin trumpų ir itin intensyvių radijo bangų impulsų, pasiekiančių mus iš visatos gelmių, tačiau visai neseniai astronomai nusekė paskui penkis GRB iki jų kilmės galaktikų.Greituosius radijo bangų pliūpsnius (GRB) gaubianti paslaptis ir toliau masina astronomus. Niekas iki galo nežino, kas slypi už šių itin trumpų ir itin intensyvių radijo bangų impulsų, pasiekiančių mus iš visatos gelmių, tačiau visai neseniai astronomai nusekė paskui penkis GRB iki jų kilmės galaktikų, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Čia vėl pasitarnavo „Hubble“ kosminis teleskopas. Teleskope esančios ultravioletinės ir infraraudonosios kameros buvo naudojamos norint pamatyti, kurioje žvaigždžių žemėlapio vietoje atsirado šie penki pliūpsniai, ir tokiu būdu geriau suprasti, kaip jie apskritai galėjo atsirasti.
Iki šiol tik 15 iš maždaug tūkstančio aptiktų GRB buvo susieti su tam tikromis galaktikomis, todėl šio pliūpsnių klasterio susekimas yra labai svarbus, siekiant išsiaiškinti, kaip šis reiškinys veikia.
„Mūsų stebėjimų rezultatai yra aktualūs ir labai įdomūs, – sako astronomė Alexandra Mannings iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze. – Tai yra pirmas didelės skiriamosios gebos GRB populiacijos vaizdas – „Hubble“ rodo, kad penki iš jų yra lokalizuoti šalia galaktikos spiralinių vijų ar ant jų. Dauguma galaktikų sudaro masyvios, palyginti jaunos ir vis dar besiformuojančios žvaigždės.“
Per tūkstantąją sekundės dalį GRB generuoja tiek energijos, kiek Saulė per visus metus, ir kuo daugiau apie juos sužinome, tuo labiau jie mus intriguoja. Greičiausiai šie pliūpsniai nėra nežemiškos kilmės civilizacijų komunikacijos forma, ar ne? (Deja, turbūt ne).
Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriama tiriant tokius pliūpsnius yra tai, kad jie trunka vos milisekundę ir labai retai kartojasi. Mokslininkai net nežino, į kurią pusę dairytis naujo pliūpsnio, todėl išsiaiškinti jų kilmę ir priežastis labai sunku.
Tai, kad buvo įrodyta, jog pastarieji penki pliūpsniai atskriejo iš blausesnių galaktikų spiralinių vijų dalių, ekspertams daug ką pasako. Spiralinėse vijose paprastai telkiasi jauniausios galaktikos žvaigždės, tačiau GRB atkeliavo ne iš ryškiausių jų vietų.
Kadangi žinome, kokios žvaigždės išsidėsčiusios konkrečiose galaktikų vietose, išvados patvirtina hipotezę, kad GRB greičiausiai atskrieja iš magnetarų – didelio tankio žvaigždžių su neįtikėtinai galingais magnetiniais laukais, kurių dažniausiai būna „Hubble“ teleskopu užfiksuotose GRB vietose.
„Dėl stiprių magnetinių laukų magnetarai yra sunkiai nuspėjami, – sako astronomas Wen-fai Fongas iš Šiaurės vakarų universiteto. – Manoma, kad šiuo atveju GRB atsirado iš jauno magnetaro žybsnių.“
„Masyvios žvaigždės išgyvena žvaigždžių evoliuciją ir tampa neutroninėmis žvaigždėmis, kai kurios jų stipriai įsimagnetina, todėl jų paviršiuose atsiranda žybsnių, prasideda magnetiniai procesai, galintys skleisti radijo signalus. Mūsų tyrimas puikiai įsiterpia į šį paveikslą, atmesdamas teoriją, kad GRB šaltiniais gali būti labai jaunos ar labai senos žvaigždės.“
Klausimas, kas iš tiesų yra GRB ir iš kur jie kilę, lieka neatsakytas, tačiau tokie tyrimai kaip šis padeda atmesti kai kurias hipotezes ir verčia nuodugniau apsvarstyti kitas galimybes. O kuo aiškesnį kosmoso vaizdą turėsime, tuo visiems bus geriau.
