Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/76692/sukciu-skambuciai-privire-koses-klientas-isiutes-o-klientu-aptarnavimo-centras-pasimetes/spausdinti/

Sukčių skambučiai privirė košės: klientas įsiutęs, o klientų aptarnavimo centras – pasimetęs

Publikuota: 2021-02-11 08:18
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Vaidas Neverauskas
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Daugelis mūsų šalies gyventojų yra susidūrę su telefoniniais skambučiais, kuomet atsiliepus kitame laido gale išgirstamas siūlymas investuoti į kokį nors „verslą“. Ir siūlymai pateikiami rusų (rečiau – anglų) kalba. O jei sugebate laiku atsikratyti tokių skambintojų, tai prieš pokalbio pabaigą galite išgirsti ir daugiaaukštę keiksmažodžių tiradą.


Daugelis mūsų šalies gyventojų yra susidūrę su telefoniniais skambučiais, kuomet atsiliepus kitame laido gale išgirstamas siūlymas investuoti į kokį nors „verslą“. Ir siūlymai pateikiami rusų (rečiau – anglų) kalba. O jei sugebate laiku atsikratyti tokių skambintojų, tai prieš pokalbio pabaigą galite išgirsti ir daugiaaukštę keiksmažodžių tiradą.

Sukčių skambučiai privirė košės: klientas įsiutęs, o klientų aptarnavimo centras – pasimetęs
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Į panašią situaciją buvo patekęs ir 15min skaitytojas Tomas (pavardė redakcijai žinoma). Tik Tomo atveju tai nebuvo vienas skambutis. Sukčiai, atsitiktinai generuojantys skirtingus telefono numerius ir bandantys iš jų išmelžti „investicijų“, aiškiai užfiksavo, kad Tomo numeris tikras, jis supranta rusų kalbą ir juos išklauso, be to, turėjo galimybę numerį susieti su vardu ir pavarde. Kitaip tariant, atrado potencialią auką ir nenorėjo paleisti.

Rezultatas – itin dažni skambučiai. Kiekvieno skambučio atveju skambintojo numeris vis kitoks, bet esmė ta pati: „gal norėtumėte investuoti“? Paaiškinimai, kad investavimas nedomina, prašymai daugiau nebeskambinėti atsimušė tarsi į sieną. Net atvirkščiai – skambinimo intensyvumas tik didėjo. Nepadėjo ir reikalavimai pašalinti telefoną iš duomenų bazių, ir bandymas apsimesti bedarbiu, ir įtikinėjimai, kad nėra pinigų, kuriuos būtų galima investuoti. O į necenzūrinį bandymą atsikratyti įkyruolių gaudavo tokį patį necenzūrinį atsakymą, papildytą grasinimais.

Ilgainiui sukčių skambinėjimas pasidarė toks dažnas ir įkyrus, kad Tomas kreipėsi į savo mobiliojo ryšio operatoriaus – „Telia“ – klientų aptarnavimo skyrių. Kadangi asmeninis telefono numeris buvo „gražus“ (su keliais vienodais skaičiais) ir naudojamas jau ganėtinai ilgą laiką, jis buvo linkęs tą numerį išsaugoti ir tikėjosi, kad kurį laiką blokuojant visus įeinančius skambučius galbūt pavyks atpratinti sukčius nuo skambinėjimo, kurie kelis kartus atsimušę į sieną ir supratę, kad jų skambučio adresatas nepasiekiamas, nueis aukos ieškoti kitur.

Pirmą kartą Tomas iš klientų aptarnavimo specialistės išgirdo, kad jokios ryšio operatoriaus pagalbos nesulauks – nėra tokių galimybių. Esą ir „Telia“ darbuotojai patys sulaukia tokių skambučių. Bet išgirdo patarimą: nekelti ragelio kai skambinama iš užsienietiško numerio – ilgainiui patys skambintojai pavargs. Na, ir tikrai – kurį laiką padėjo. Kol vieną gražią dieną sulaukė rusakalbių „investicijų konsultantų“ skambučio iš lietuviško numerio. Maža to, sukčiai šįkart buvo gerokai pasikaustę: numerį susiejo su Tomo vardu ir pavarde ir iš atvirai prieinamos informacijos jo socialinio tinklo profilyje tiksliai žinojo, kad jis kalba ir rusiškai, ir angliškai.

Ir tada prasidėjo antra banga: skambučiai pradėjo plūsti beveik kasdien, daugiausiai iš užsienietiškų stacionarių numerių, o atskirų numerių blokavimas nepadėjo – kiekvieno skambučio metu numeris būdavo vis kitas. Tomas padarė išvadas ir tučtuojau pašalino savo telefono numerį iš viešai matomų išteklių, susiaurino viešai matomą jo socialinių tinklų paskyrų dalį.

Bet, kadangi problemos su įkyriais skambinėtojais nesibaigė, Tomas vėl grįžo prašyti pagalbos pas operatorių, skambindamas į klientų aptarnavimo centrą – juk įmonė didelė ir stipri bei turinti daug techninių galimybių, o kiekvienas klientas svarbus.

Iš kitos pusės vėl išgirdo tą patį: įkyrių skambučių blokuoti negalima. Nėra tokios techninės galimybės. Tomui kilo idėja: gal galima laikinai blokuoti visus įeinančius skambučius – be jokios atrankos? Gal gi sukčiai, atsimušdami į sieną ir suprasdami, kad visi jų skambučiai atmetami, tą numerį pamirš? Gautas konsultanto pasiūlymas: laikinai stabdyti paslaugas, už tą laikotarpį mokėti nereikės. Tomas apsidžiaugė, visus artimiausius kontaktus informavo, kad artimiausias tris savaites telefonu nebus pasiekiamas. Dar kartą paskambinęs į klientų aptarnavimo centrą paprašė „atlikti veiksmą“ – stabdyti paslaugas. Gavo atsakymą, kad per artimiausią valandą jo prašymas bus patenkintas.

Nebuvo.

Kitą dieną telefonas sėkmingai skamba, Tomui prisiskambinti vis dar įmanoma. Antras skambutis į klientų aptarnavimo centrą. Sako, gal klaida, gal kažkas mygtuko nepaspaudė? Tučtuojau, per valandą jo prašymas bus patenkintas. Tiesa, už paslaugos suspendavimo laikotarpį mokestį mokėti reikės, nes sutartis su operatoriumi ilgalaikė.

Bet prašymas patenkintas ir vėl nebuvo.

Tiksliau, buvo, bet ne taip. Įeinančius skambučius, kuriuos blokuoti buvo pagrindinis Tomo tikslas, jis kitą dieną vis dar gavo. Bet norėdamas vėl pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą ir pasiaiškinti, kodėl jo prašymai neveikia, jis sužinojo, kad skambučiai visgi blokuojami. Bet tik išeinantys.

Skambutis klientų aptarnavimo centrui iš kito telefono numerio. Pokalbio tonas jau kitoks. Ir iš klientų aptarnavimo specialistės gaunama dar viena situacijos suvaldymo versija: vienintelis skambučių blokavimas, kurį klientui jo prašymu gali pasiūlyti operatorius – tai išeinančių skambučių blokavimas (sprendimas tam atvejui, kai telefonas pavagiamas ir norima apsisaugoti nuo skambučių suradusiojo močiutei į Madagaskarą). Įeinančių – niekaip. Nebent policijos nurodymu. Vadinasi, techninės galimybės yra, bet jos nenaudojamos?

Prašymas sujungti su vadovais konsultantės neįtikino – nėra tokios galimybės. Tad pateiktas alternatyvus prašymas konsultantei: pasitarti su vadovaujančiu personalu ir išsiaiškinti, kokios yra pagalbos klientui galimybės, o po šio pokalbio, dar tą pačią dieną, perskambinti klientui atgal ir informuoti apie sprendimą.

Neperskambino.

Taigi, Tomas už savo ryšio paslaugas moka, pats paskambinti niekam negali, o siūlytojai investuoti sėkmingai skambina toliau. Susisiekęs su policija Tomas taip pat pranešė apie situaciją – kad jį bombarduoja sukčių skambučiai, operatorius pagalbos nesuteikia. Ne dėl to, kad norėjo policijos pagalbos blokuojant sukčių skambučius, o tiesiog tam, kad informuotų apie sukčių vykdomą veiklą. Pareigūnai Tomui perskambino pasitikslinti dėl situacijos išaiškinimo jau kitą dieną. O iš „Telia“ – jokio skambučio, jokio išeinančių skambučių atblokavimo, jokio įeinančių skambučių blokavimo. Jokių žinių.

„Telia“: spragų buvo, bet čia ne apie tai

„Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis pripažino, kad buvo padaryta klaidų ir už jas atsiprašė įmonės kliento. Tačiau jis iškart nurodė, kad esminė problema šiuo atveju yra ne tai, kad aptarnavimas nuvylė vieną konkretų klientą, o tai, jog sukčiai siaučia ir jiems neužkertamas kelias.

„Ši susipynusi ir nesusipratimų pilna istorija yra visų pirma ne apie „Telia“ aptarnavimo spragas, kurių šiuo konkrečiu atveju buvo ir už kurias tikrai nuoširdžiai atsiprašome savo kliento, bet apie kur kas rimtesnę jo iškeltą problemą, su kuria susiduria visas telekomunikacijų sektorius. Tai – sunkiai kontroliuojami iš užsienio šalių įeinantys skambučiai Lietuvos žmonėms siūlant neaiškaus pobūdžio investicinius sprendimus“, – rašė A.Stasiulaitis.

„Neretai pasitaikydavo, kad tokie skambintojai, kalbantys tiek rusiškai, tiek angliškai, naudodavo nelegalias numerio užkeitimo technologijas. Tai reiškia, kad skambučiai buvo vykdomi iš užsienio ryšio tinklų, tačiau naudojant lietuviškus fiksuotos telefonijos numerius. Technologiškai toks sukčiavimas nėra sudėtingas, tačiau, be jokios abejonės, tam reikalingos verslo sutartys su neskaidriai veikiančiais užsienio operatoriais.

Norėdama sustabdyti tokį sukčiavimo būdą ir apsaugoti ne tik savo klientus, bet ir visos Lietuvos gyventojus, „Telia“ praėjusiais metais kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) ir prašydama reguliatoriaus paraginti visus šalyje veikiančius operatorius blokuoti iš užsienio ateinančius lietuviškos numeracijos fiksuotos telefonijos numerius. Toks RRT raštas buvo išsiųstas visoms šalies telekomunikacijų bendrovėms gruodžio pabaigoje, nuo tada „Telia“ blokuoja visus tokius skambučius savo tinkle. Tačiau, jei kiti Lietuvos operatoriai to dar nepadarė, sukčių skambučiai iš tariamai lietuviškų fiksuoto telefono linijų vis dar gali prasmukti ir patekti į „Telia“ tinklą.

Kitas dalykas yra standartiniai, užsienio tinklų mobiliojo ir fiksuoto ryšio telefonų numeriai, kuriais skambina neaiškias paslaugas siūlantys veikėjai. Tokių įeinančių skambučių „Telia“ savo tinkle negali blokuoti, kol nėra teismo ar kitos teisėsaugos institucijos nurodymo. Todėl ir pirminės „Telia“ rekomendacijos, kurias pateikėme savo klientui, kai jis kreipėsi dėl tokių skambučių blokavimo, išlieka tos pačios – ignoruoti tokius skambučius ir blokuoti numerius savo telefone. Kaip ir pripažino pats klientas, tokie skambučiai kurį laiką liovėsi. Taip pat labai svarbu pašalinti savo asmeninį telefono numerį iš viešų interneto svetainių bei nesileisti į kalbas ar diskusijas su neaiškių paslaugų pardavėjais.

Tiesa, kartais tokie skambučiai gali ateiti ir per įvairias internetines programėles, kurios naudoja mobiliojo telefono numerį, pavyzdžiui „Viber“. Tokiu atveju, jei skambučiai nesiliauja, programėlę bent laikinai reikėtų išinstaliuoti“, – rašoma A.Stasiulaičio laiške 15min redakcijai.

Pasitikslinome, kurie ryšio operatoriai vis dar suteikia galimybę užsienyje inicijuojamus balso skambučius savo adresatui parodyti kaip vykdomus iš lietuviško fiksuoto numerio. „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas nurodė, kad jų bendrovė taip pat inicijavo kreipimąsi į RRT dėl tos pačios problemos ir tokį numerio atvaizdavimo būdą blokuoja. Tuo tarpu „Bitės“ atstovas spaudai Jaunius Špakauskas nurodė, kad jų įmonė tokį blokavimą vykdo tik su partnerių pagalba.

„Kad užtikrintume tokių skambučių blokavimą (nepraleidimą į savo tinklą), esame paprašę užsienio bei vietinių operatorių (kai skambučiai gauti iš tarptautinių kanalų) juos blokuoti. Dalis jų jau atliko blokavimą, dalis dar ne, kadangi reikalingi tam tikri pakeitimai ir gana skirtingas partnerių reakcijos laikas, turint minty objektyvią situaciją pasaulyje“, – informavo J.Špakauskas, vėliau jis pridūrė, kad techninę galimybę blokuoti tokius skambučius savo iniciatyva „Bitė“ turės vėliau šiais metais ir tos galimybės atsiradimas taip pat priklausys nuo kitų veiksnių bei šiuo metu vykdomų projektų.

Patarimai susiduriantiems su sukčių skambučiais

Jeigu gaunate nelauktą skambutį iš nepažįstamo numerio, kuris nebūtinai yra užsienietiškas ir iš kito laido galo išgirsite siūlymą rusų ar anglų kalba investuoti savo pinigus, nepriklausomai nuo to, ar tą kalbą suprantate, ar ne, lietuviškai atsakykite, kad nesuprantate, kas jums sakoma ir nutraukite pokalbį.

Jokiose socialinių tinklų paskyrose viešai matomoje vietoje nerodykite savo asmeninio telefono numerio – jūsų asmeninis numeris yra asmeninis turtas ir tą numerį turėtų žinoti tik asmenys, kuriems patys tiesiogiai tą numerį pateikiate. Verta pagalvoti apie asmeninio ir darbinio numerių atskyrimą ir telefoną su dviem SIM kortelėmis.

Jeigu visgi nutiktų taip, kad investuoti siūlantys sukčiai identifikavo jus kaip potencialią auką, stenkitės ignoruoti skambučius iš nepažįstamų numerių. „iPhone“ įrenginių naudotojams naudinga būtų pasinaudoti sistemos teikiama galimybe „nutildyti“ skambučius, ateinančius iš nepažįstamų numerių (tų, kurie nėra įrašyti į jūsų kontaktų sąrašą). Tiesa, ši funkcija atsirado tik su „iOS 13“ sistemos versija – senesniuose telefonuose ji gali būti ir neįdiegta, jeigu nesate linkę atsinaujinti sistemos. Taip pat galima pasinaudoti trečiųjų šalių sukurtomis programėlėmis, kurios blokuoja skambučius iš nepažįstamų numerių.

„Android“ sistemoje visų nežinomų numerių blokavimo galimybę kiekvienas gamintojas gali įsidiegti savo nuožiūra ir tokių galimybių realizavimas gali šiek tiek skirtis. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokio gamintojo „Android“ telefoną benaudotumėte, įeinančių skambučių valdymo galimybių ieškokite įjungę savo telefono skambinimo programėlę (dažniausiai – žalios spalvos piktograma su telefono ragelio atvaizdu, esanti pagrindinio telefono ekrano apačioje), tuomet spustelėkite „trijų taškučių meniu“ (paprastai – viršutiniame dešiniame ekrano kampe), o tada jau gali atsirasti skirtumų. „Huawei“ telefonuose iškart pamatysite punktą „Blokuojami skambučiai“, kur galėsite pasirinkti blokuoti visus įeinančius skambučius iš nežinomų skambintojų, „Samsung“ įrenginiuose tokio pasirinkimo reikės ieškoti iš pradžių pasirinkus meniu punktą „Nustatymai“. Kiti įrenginių gamintojai, koreguojantys „Android“ išvaizdą pagal savo fantaziją, gali pasiūlyti ir kitokį sprendimą, bet kelias į juos visus eina per „telefono ragelį žaliame fone ir trijų taškučių meniu“.

Taip pat galite naudoti skambučius blokuojančias programėles. Tik turėkite omenyje, kad, „Android“ programėlės (kurių nepageidaujamų skambučių blokavimui yra prikurta iš tiesų nemažai) ne visuomet yra absoliučiai patikimos.

Be to, apie gaunamus sukčių skambučius rekomenduojama visuomet pranešti numeriu 112 – policija visus tokius pranešimus priima, registruoja, gretina ir susieja pagal bendrus požymius. Ir būtinai įsiklausykite į policijos pateikiamus oficialius patarimus.


15min.lt
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!