D. Trumpo draugai: kurios Europos valstybės spjovė į „Huawei“?

Po ilgos ir varginančios kampanijos įtikinti sąjungininkus atsisakyti Kinijos giganto „Huawei“ paslaugų JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali įvertinti, kiek jo pastangos buvo (ne)efektyvios. Tiesą sakant, rezultatai yra dviprasmiai.

Portalo „Politico“ duomenimis, nuo JAV karinės pagalbos NATO priklausomos valstybės Rytų Europoje ėmėsi griežčiausios pozicijos. Tarp didžiųjų Vakarų valstybių pozicijos gerokai išsiskyrė, Vokietijai susilaikius nuo griežtų apribojimų „Huawei“. Kai kurios kitos valstybės liko neapsisprendusios, o dar kitos ėmėsi stebėtinai griežtų sprendimų.

Taigi, po beveik metų diskusijų apie galimas 5G technologijų grėsmes saugumui ES valstybės iki vasaros turi pranešti EK, kaip jos ketina įgyvendinti naujas sausio mėnesį priimtas saugumo priemones, kuriomis bandoma apriboti „Huawei“ dominavimą ir kiniškos įrangos naudojimą. Kai kurios valstybės jau šias taisykles pritaikė savo nacionalinėje teisėje, o kai kurios vis dar yra užstrigusios sprendimų stadijoje.

Taigi, portalas „Politico“ išanalizavo, kaip Europos valstybės sureagavo į D. Trumpo vykdytą kampaniją prieš „Huawei“.

Draugai Rytuose

Dar pačioje kampanijos pradžioje Vašingtonui pavyko užsitikrinti Rumunijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Čekijos palaikymą, su šiomis valstybėmis pasirašant bendrus pareiškimus ar memorandumus dėl 5G saugumo užtikrinimo.

Nors tai tėra neįpareigojantys, politiniai pažadai, kurie įgyvendinti apribotų prieigą prie rinkos tiekėjams, kurie yra galimai veikiami kurios nors priešiškos valstybės, jiems trūksta skaidrių įmonių nuosavybės struktūrų, pažeidžia etines normas ir intelektinės nuosavybes teises.

Nors šie pareiškimai siunčia aiškų signalą, iš jų yra mažai naudos, jei jie nebus įtvirtinti teisiškai ir telekomunikacijų kompanijos neprivalės jų vykdyti.

Pastarąsias porą savaičių Lenkijos valdžia paskubino 5G saugumo teisės aktų tvirtinimą, kad per artėjantį signalų dažnių aukcioną jau galiotų griežtesnės sąlygos rizikingiems prekiautojams. Šalies skaitmenizacijos ministras dar vasarį tvirtino, kad jų šalies saugumo taisyklės bus griežtesnės nei siūlytos ES.

Estijoje parlamentas priėmė reikalingas Elektroninių komunikacijų įstatymų pataisas, pagal kurias 5G technologiją diegiantys gamintojai savo veiksmus turi koordinuoti su valstybės komunikacijos prievaizdais. Tai reiškia, kad rizikingos įmonės veiklą vykdys su griežta valstybės ir jos saugumo tarnybų priežiūra.

Čekija taip pat parodė esanti stipri JAV pozicijos šalininkė Europoje, patvirtinusi vadinamuosius „Prahos principus“, kurie padėjo suformuoti bendrą Vakarų poziciją apie kinų kompanijas.

D. Trumpo nesėkmė – Vokietija

Jei kurią nors sostinę yra sunku įtikinti, tai tikėtina bus Berlynas.

Vokietijos valdžia buvo viena pirmųjų, susirėmusių su JAV diplomatais ir labai greitai atmetusių jų argumentus.

Skepsis dėl Vašingtono kaltinimų prieš „Huawei“ sustiprino Berlyno atsargumą, šiems taip pat nepamirštant ankstesnių traumų kaip JAV žvalgybos prieš keletą metų vykdytų kanclerės Angelos Merkel telefono pasiklausymų.

Didžiausi Vokietijos telekomunikacijų operatoriai kaip „Deutsche Telekom“ ir „Vodafone“ jau ne vienus metus naudoja „Huawei“ sukurtą 4G technologiją. Valdžia taip pat baiminasi, kad, neleidžiant šiam kinų gigantui vykdyti veiklos šalyje, gali pablogėti santykiai su pačia Kinija, kuri yra didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.

Nepaisant to, diskusijos tebevyksta. Po ne vieno mėnesio spaudimo iš parlamento ir mažesniųjų A. Merkel koalicijos partnerių Vidaus reikalų ministerija išleido įstatymo projektą, kuris sustiprintų saugumo reikalavimus 5G tiekėjams, taip pat suteiktų ministerijai galią blokuoti nepatikimų tiekėjų atėjimą į rinką.

Tačiau kol kas yra neaišku, kaip valdžia ketina įvertinti tiekėjų patikimumą. A. Merkel sąjungininkai valdžioje vis dar yra skeptiški ir dėl bet kokių griežtesnių apribojimų kinų įrangai.

Prancūzijos technologinio suverenumo ambicija

Prancūzija ėmėsi veiksmų užimti lyderiaujančią 5G saugumo poziciją visoje Europoje, taip bandydama įstumti save į tarptautinių santykių epicentrą.

Valstybė jau turi nacionalinius saugiklius operatorių kibernetinio saugumo politikai ir tiekėjų pasirinkimui. Praėjusiais metais Paryžius papildė ir savo nacionalinių telekomunikacijų įstatymus, kurie leidžia premjerui per kibernetinio saugumo agentūrą blokuoti galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios įrangos naudojimą.

„Nuo gruodžio pradžios operatoriai turi gauti leidimą iš premjero diegiant bet kokią ryšio stotį ar bokštą“, – teigė vienas aukščiausių Prancūzijos kibernetinio saugumo pareigūnų Guillaume‘as Poupardas.

Tai reiškia, kad valdžia gali laisvai neleisti diegti nepatikusių tiekėjų įrangos. „Huawei“ pabandė paveikti Paryžiaus nusiteikimą, pažadėdami milijonines investicijas į pirmąją šio tiekėjo įrangos gamyklą Europoje. Tačiau po diplomatinio konflikto tarp Pekino ambasadoriaus Paryžiuje, sukėlusio įtampą tarp dviejų valstybių, bei prasidėjusios koronaviruso pandemijos kalbos apie gamyklos statybas nutilo.

Valstybės, kuriose vyksta kova

Kai kurios Europos valstybės išsiskiria dėl savo strateginės reikšmės tiek „Huawei“, tiek JAV vyriausybei.

Trečia pagal dydį ES ekonomika Italija praėjusių metų pradžioje išplėtė savo prekybines taisykles, valdžiai leidžiančias blokuoti sutartis tarp operatorių ir įrangos gamintojų. Praėjusių metų pabaigoje ji priėmė ir naujus kibernetinio saugumo įstatymus, kurie įvedė naujus reikalavimus „strateginiuose“ sektoriuose dirbančioms telekomunikacijų ir IT kompanijoms. Dabar vyriausybė užbaiginėja po griežtesnėmis taisyklėmis papuolančių verslų, sektorių ir valstybės institucijų sąrašą.

Kitoje strategiškai svarbioje valstybėje Belgijoje, kurioje yra įsisteigusios pagrindinės ES ir NATO institucijos, saugumo tarnybos perspėjo valdžią apriboti „nepatikimų tiekėjų“ įrangos naudojimą, todėl politikai šiuo metu rengia reikalingus įstatymus, galimai apribosiančius kinų kompanijoms prieigą prie „svarbiausių“ telekomunikacijų tinklų.

Neapsisprendusiosios

Šios sostinės iš esmės bando D. Trumpo kantrybės ribas.

Daugelio valstybių valdžios iki šiol konsultuojasi su telekomunikacijų kompanijomis, žvalgybos ir reguliacinėmis tarnybomis dėl galimų teisinių pakeitimų. Būtent tokia situacija klostosi Madride, Lisabonoje, Liuksemburge, Stokholme, Vienoje, Helsinkyje ir kai kuriose kitose sostinėse.

Ispanijoje ekonomikos ministrė vasarį teigė beruošiantys reikalingus teisės aktus, tačiau nuo to laiko valstybė vis atidėlioja ir turėjo nukelti dažnių aukciono procedūrą. O vienas didžiausių šalies telekomunikacijų operatorių „Telefonica“ tvirtino tik sumažinsianti „Huawei“ įrangos naudojimą, o „Orange“ naudos ZTE, „Huawei“ ir „Ericsson“ gamintojų įrangą.

Švedijoje, kurioje veikia pagrindinis „Huawei“ konkurentas „Ericsson“, ir Suomijoje, kurioje veikia kitas kinų konkurentas „Nokia“, valdžios vis dar suka galvas, kaip sustiprinti saugumo reguliavimą.

Britanija rodo kelią Europai dėl „Huawei“

Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių lyderių diskutuojant dėl 5G saugumo žemyne.

JK premjeras Borisas Johnsonas sausio pabaigoje paskelbė, kad valdžia leis „Huawei“ pardavinėti savo įrangą 5G tinklų plėtrai, tačiau šią prekybą apribos tik periferinėms ir ne tokioms svarbioms tinklo sritims. Taip pat leidimas „Huawei“ užimti iki 35 proc. rinkos yra priemonė, kurios nesiryžo kopijuoti jokia Europos valstybė.

Tokią britų politiką dėl 5G tinklų ir prekybinių ryšių su Kinija veikia ypatingi šios šalies ryšiai su JAV.

„Debatai dėl „Huawei“ atskleidžia kiek platesnę, labiau sudėtingesnę diskusiją apie mūsų santykius su Kinija, kurios mes galbūt kiek vengiame, – teigė JK Bendruomenių rūmų gynybos komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas. – Kad ir kaip amerikiečiai nori, kad mes pasitrauktume nuo kinų, kiek didesnis klausimas mums visiems kyla: kaip mes šalia jų išvis atsidūrėme?“