Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72009/sukciai-zmoniu-kisenes-tustina-vis-moderniau-stai-4-populiariausios-aferos/spausdinti/

Sukčiai žmonių kišenes tuština vis moderniau: štai 4 populiariausios aferos

Publikuota: 2020-03-08 08:39
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Monika Kasnikovskytė
Aut. teisės: ©tv3.lt
Inf. šaltinis: tv3.lt

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.


Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.

Sukčiai žmonių kišenes tuština vis moderniau: štai 4 populiariausios aferos
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst. eurų ir mobilųjį telefoną. Mainais moteris turėjo nupirkti sąskaitos papildymų ir padiktuoti jų kodus. Žinoma, žadėto laimėjimo moteris negavo, o pati patyrė 264 eurų žalą.

O štai Klaipėdoje vasarį asmuo į mobilųjį telefoną gavo neva banko pranešimą, kad jo paskyra užblokuota ir reikia atnaujinti jos duomenis. Įvedęs kodus žmogus pastebėjo, kad į kitą sąskaitą yra pervesti 2 tūkst. eurų.

Tokios ir panašios istorijos – tik keli kasdien sukčių naudojami būdai išvilioti patiklių žmonių pinigus.

Populiariausi sukčiavimo būdai

Pernai gana aktyviai pasireiškė naujas sukčiavimo būdas – siūlymas investuoti į įvairias platformas. 2019 m. policija pradėjo daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.

„Dažniausiai naudojama sukčiavimo, susijusio su investavimu, schema: nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla – prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan.“, – atsakyme tv3.lt rašė Policijos departamentas.

Būtent tokiu būdu iš Lietuvos gyventojų 2019 metais buvo išviliota didžiausia pinigų suma, kuri siekė beveik 200 tūkst. eurų.

Vienas populiariausių sukčiavimo būdų pastaruosius kelerius metus – vadinamasis avansinis sukčiavimas, jis sudaro apie 30 proc. visų sukčiavimo atvejų.

„Paprastai populiariuose skelbimų portaluose patalpinami melagingi skelbimai apie pigiau nei įprasta rinkos kaina parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą). Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas“, – informavo Policijos departamentas.

Daugumai gerai žinomas telefoninis sukčiavimas sudaro apie 20 proc. sukčiavimo įvykių. Policija atkreipia dėmesį, kad nuo šio sukčiavimo būdo dažniausiai nukenčia pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės.

„Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos, arba prisistato kaip pastarųjų prašymu tarpininkaujantys policijos ar kitų teisėsaugos įstaigų pareigūnai arba medicinos darbuotojai. Dažniausiai išviliojami grynieji pinigai ir e.bankininkystės prisijungimo duomenys“, – teigė Policijos departamentas.

Policija primena, kad telefonais nei policijos pareigūnai, nei banko ar kitų institucijų atstovai asmens duomenų neprašo. Atskleidžiant savo asmens duomenis rizikuojama tapti nusikaltimo auka arba jais gali būti pasinaudota nusikalstamai veikai vykdyti.

Pirkinių įsigijimas sukčiavimo būdu, t. y. neatsiskaitymas už prekę, sudaro apie 10 proc. visų sukčiavimų.

„Dažniausiai, pagal internete patalpintus asmenų skelbimus apie kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų, įvairios vaizdo ir garso technikos bei kitų populiarių prekių pardavimą, klientais prisistatantys sukčiai susitaria už prekę sumokėti pavedimu, suklastotą atlikto pavedimo patvirtinimą siunčia pardavėjui. Įtikinus pardavėją, kad pinigai jau greitai bus jo sąskaitoje, menamas pirkėjas atsiima prekę“, – nurodė Policijos departamentas.

Vilioja investuotojus mėgėjus

Sukčiai kasmet tampa vis išmanesni ir nuvalkiotą skambutį su prašymu padėti, nes „pateko į nelaimę“ keičia pasiūlymai greitai praturtėti internetinėje erdvėje. Lietuvos bankas įspėja, kad dažnėja atvejų, kuomet, prisidengiant garsių žmonių vardais, gyventojai netikromis interneto reklamomis skatinami investuoti ir taip esą greitai užsidirbti.

Kaip pasakoja Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis, tokios „sėkmės istorijos“ labai populiarios socialiniame tinkle „Facebook“. Paprastai žmogus pamato netikrą garsaus žmogaus reklamą, tai gali būti finansų ministras, visuomenės veikėjas ar menininkas, pasakojantis, kaip be papildomų pastangų praturtėjo konkrečiame puslapyje.

„Žmonės pamato, kad žmogus žinomas, atrodo patikimas, negalėtų meluoti, ypač internete, nes dažnai tikima tuo, kas skelbiama internete, ir susigundo pamėginti tą patį. Paspaudžia nuorodą į siūlomą tinklapį, ten užsiregistruoja, su juo susisiekia konsultantas ir pasiūlo pervesti pradinę sumą“, – tv3.lt sakė A. Šilgalis.

Paprastai pirmoji siūloma investuoti suma nebūna didelė – 250 eurų ar kiek daugiau.

„Investavus pradinę sumą, sekasi – per keletą dienų 250 eurų gali pasidvigubinti, pasitrigubinti ar net 10 kartų padidinti turimas lėšas. Kylant uždarbiui, atėjus sėkmei, kyla ir apetitas. Pasiūloma investuoti daugiau – 5–10 tūkst. eurų. Konsultantai pasiūlo ar net primygtinai rekomenduoja tai daryti, jie spaudžia“, – sakė A. Šilgalis.

Galiausiai investavęs asmuo turi priimti sprendimą – prarasti investuotus pinigus ar bandyti atsilošti investavus daugiau. Galiausiai afera baigiasi, kuomet žmogus bando atgauti savo pinigus. Tuomet, anot A. Šilgalio, paslaptingai dingsta minėtieji konsultantai, o žmogaus investicijų vertė esą krinta ir jis nebeturi, ko atsiimti.

„Lėšos visada pervedamos į užsienio šalių sąskaitas. Dažniausiai jos patenka tarpininkams, iš kur nukeliauja mums nežinoma kryptimi. Žmonės mano, kad sąskaitas susikuria registruojamame, prižiūrimame finansų rinkos dalyvyje. Jie mato visą informaciją, puslapis atrodo labai gražiai“, – pastebėjo A. Šilgalis.

Trys taisyklės

Pritaikius aktyvius veiksmus, siekiant apsaugoti investuotojus, apgaule išviliotų pinigų suma Lietuvoje sumažėjo penkis kartus, informuoja Lietuvos bankas.

Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai: per 2019 m. dešimt mėnesių jie prarado 239 tūkst. eurų. Tai beveik penkis kartus mažiau nei 2018 m. (1,136 mln. eurų).

Lietuvos bankas pastebėtas įtartinas svetaines operatyviai įtraukia į nuolat atnaujinamą juodąjį sąrašą (dabar jame 145 interneto svetainės, kuriose nelegaliai siūlomos finansinės paslaugos), o nustatęs paslaugų teikimo faktą – su teismo leidimu įpareigoja interneto paslaugų teikėjus jas blokuoti ir papildomai įtraukia į blokuojamų interneto svetainių sąrašą. Šiuo metu jau užblokuota beveik 40 nelegalių interneto svetainių.

Lietuvos bankas primena tris atsargumo taisykles neprofesionaliems investuotojams:

Pirmoji taisyklė – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti.

Antroji taisyklė – patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje.

Trečioji taisyklė – venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.

2019 m. Lietuvoje iš viso užregistruoti 2 994 sukčiavimo atvejai.


tv3.lt
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!