Kaip atrodytų skaitmeninė ministerija ir skaitmeninis ministras? Ar joje vis dar dirbtų žmonės, o galbūt šalies skaitmenizaciją įgyvendintų tobulas algoritmas? Būtent tokie klausimai sukosi mano galvoje vykstant į susitikimą su Heseno žemės Vokietijoje Skaitmeninės strategijos ir plėtros ministre Kristina Sinemus.Kaip atrodytų skaitmeninė ministerija ir skaitmeninis ministras? Ar joje vis dar dirbtų žmonės, o galbūt šalies skaitmenizaciją įgyvendintų tobulas algoritmas? Būtent tokie klausimai sukosi mano galvoje vykstant į susitikimą su Heseno žemės Vokietijoje Skaitmeninės strategijos ir plėtros ministre Kristina Sinemus.
Pirmosios tokios ministerijos Vokietijoje vadovę į Lietuvą pakvietė Lietuvos Vokietijos forumas, su ja susitikome finansinių technologijų konferencijoje „Fintech Inn“, kurioje ministrė skaitė pranešimą. Ministrė LRT.lt papasakojo, kaip ketina išleisti milijardą eurų, ko vokiečiai gali pasimokyt iš Lietuvos ir kodėl pietaudama su vaikais nuo stalo patraukia visus telefonus.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
– Ką daro jūsų ministerija? Kokie pagrindiniai tikslai?
– Kuriame visiškai naują ministeriją, kuri atsakinga už visos Heseno žemės skaitmenizaciją. Norime įgyvendinti skaitmenizavimo strategiją efektyviai panaudodami tam turimą biudžetą. Tam esame numatę skirti daugiau kaip milijardą eurų. Turime juos išleisti efektyviai, kad visuomenė gautų didžiausią naudą. Tai labai didelis iššūkis. Koordinuoti visus skaitmeninius procesus nėra paprasta, tai pirmoji tokia ministerija visoje Vokietijoje.
Pirma, mums svarbu sukurti gerą ryšio technologijų ir interneto infrastruktūrą. Antra, turime elektronines valdžios paslaugas padaryti patogias ir naudingas jų vartotojui. Trečia, esame atsakingi už dirbtinio intelekto tyrimus, naujų technologijų vystymą.
– Kuo skaitmenizacija gali būti naudinga Heseno žmonėms?
– Manau, kad jie greitai pajus, jog orientuojamės į vartotojo poreikius ir stengiamės kuo geriau juos atliepti. Stengiamės pasiūlyti kuo geresnius sprendimus, kurie teiktų didžiausią naudą. Visa ministerija tarsi sukurta procesus vertinant iš galutinio vartotojo perspektyvos.
Tai, kad daugybė skaitmenizacijos procesų bus valdomi vienos, tam dedikuotos ministerijos darbuotojų, reiškia, kad galime būti greitesni, greičiau priimti sprendimus ir reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją. Galime būti tais, kurie orientuojasi į galutinį tikslą, o ne į procesus. Taigi greitis ir rezultato siekimas turėtų leisti pasiūlyti daugiau inovacijų visoje šalyje.
– Ko galite išmokti iš Lietuvos?
– Pirmiausia Lietuvą matau kaip Europos dalį. Žmonės čia labai europietiški. Tiek Lietuva, tiek Vokietija turi bendradarbiauti ir padėti sukurti bendrą Europos skaitmeninę infrastruktūrą. Būtent Hesenas iš Lietuvos gali išmokti tos infrastruktūros kūrimo pamokų. Rodos, jūs, kaip maža šalis, puikiai išnaudojate savo privalumus. Jūs galite greitai reaguoti, priimti sprendimus, o tai didžiulis pranašumas prieš lėčiau veikiančias šalis.
Be to, matau, kad lietuviai labai domisi technologijomis, jas vertina palankiai ir nori naudoti, jie nori elektroninių paslaugų. Manau, kad šitoje srityje esate tikri lyderiai. Heseno gyventojai yra daug skeptiškesni šiuo klausimu.
– Ką pasakytumėte tiems skeptikams, kurie mato naujų technologijų keliamas grėsmes, o ne naudą?
– Skaitmenizacija apima ne tik technologijas, bet ir daugybę kitų gyvenimo sričių, todėl labai svarbi komunikacija. Žmonės turi būti supažindinti su pasaulio pokyčiais, kurie yra neišvengiami. Skaitmenizacija keičia ir jau pakeitė kiekvieno žmogaus pasaulį. Matau, kad ir čia yra bendrysčių su Lietuva. Turime kaip jūs pradėti dialogą su visuomene, siekti visiško skaidrumo, būti atviri naujoms idėjoms, mokytis vienas iš kito.
Skaitmenizacija taip pat yra viso mąstymo transformacija. Mąstymas, požiūris turi keistis.
– Turite strategiją, bet kokie bus pirmieji realūs darbai?
– Tai modernios infrastruktūros sukūrimas. Negalime turėti inovacijų, mokslo pasiekimų be gerų ryšio technologijų. Tada galėsime kurti įvairias elektronines paslaugas, investuoti į tyrimus. Norime daugiau investuoti į startuolius, be to, norime daugiau lėšų skirti švietimui ir mokymams. Daugiausia dėmesio norime skirti tam, kad galėtume gerinti moterų technologines žinias, gebėjimus, įtraukti jas į darbo rinką ir visą ekosistemą.
Galiausiai norime sukurti visiškai skaitmeninę savivaldą. Žmogus bet kuriame mieste visus administracinius reikalus turi galėti susitvarkyti internetu, naudodamas elektroninius dokumentus. Visas viešas paslaugas turime gauti sėdėdami namie.
– Žinote sėkmingos ir klestinčios inovacijų ekosistemos receptą?
– Svarbiausia motyvuoti jaunus žmones kurti, kad jie išbandytų savo jėgas kurdami technologijas, plėtodami verslus. Kad tą padarytume, turime bendradarbiauti su universitetais, mokyklomis. Turime sukurti tokią startuolių aplinką, kad baigę universitetus žmonės grįžtų į startuolių pasaulį su savo įgytomis žiniomis.
Tokia mano vizija. Visada garsėjome savo moksliniais tyrimais, todėl turime tai išnaudoti ir tapti ta vieta, kur žmonės norėtų gyventi. Ne tik dėl geros darbo vietos, bet ir dėl draugiškos, tarptautinės bendruomenės.
– Vykstančią skaitmeninę transformaciją vertinate kaip revoliuciją ar evoliuciją?
– Tai greičiau revoliucija, nors į patį procesą reiktų žiūrėti kaip į evoliuciją. Technologijos sensta labai greitai. Arba sugebame jas integruoti į procesus, arba jos labai greitai lieka užmarštyje. Tas integravimas yra evoliucinis procesas.
– Kokia jūsų nuomonė dėl 5G ryšio technologijų Europoje?
– Manau, kad jis (5G ryšys) yra būtinas dar vienam visos šios skaitmeninės transformacijos žingsniui į priekį. Pirma, daiktų internetas paskatins ekonomiką. Antra, išmaniųjų miestų valdymas su šiomis ryšio technologijomis sukurs daug pridėtinės vertės gyventojams. Greitesnis duomenų perdavimas taip pat atvers naujų galimybių ne tik verslo įmonėms, bet ir švietimo organizacijoms.
– Kokios galimos saugumo grėsmės?
– Turime sukurti griežtas taisykles, kurios be išimčių galiotų visiems rinkos dalyviams, naudojantiems vartotojų duomenis. Žmogaus privatumo apsauga turi būti prioritetas. Mano nuomone, Europoje tą darome gana gerai.
Be to, vartotojams reikia suteikti daugiau žinių apie galimus pavojus, kurie gali kilti, pavyzdžiui, perkant prekes „Amazon“. Tų žinių, skaitmeninio raštingumo vis dar labai trūksta. Kažkodėl žmonės nesirūpina savo privatumu pakankamai.
Europinis reguliavimas ir taisyklės turi užtikrinti saugumą, bet kartu ir neužkirsti kelio inovacijoms.
– Nemanote, kad vis daugiau žmonių gali tapti priklausomi nuo įvairių įrenginių? Nesukursime ligos, nuo kurios reiks gydyti?
– Ilgalaikėje perspektyvoje turime ugdyti skaitmenines kompetencijas. Bet kartu negalime prarasti socialinių gebėjimų. Negalime pamiršti pokalbio, dialogo, ginčo, diskusijos prasmės. Nėra taip, kad reikėtų rinktis – skaitmenizacija arba. Yra skaitmenizacija ir... tai, kas ją papildo.
Kai aš valgau su savo vaikais, esu jiems pasakiusi, kad telefono nebus ant mūsų stalo. Dabar mes bendraujame ir kalbamės. Tokios sociokultūrinės tradicijos yra svarbios, jos yra visos žmogaus evoliucijos dalis. Integruodami į savo gyvenimus skaitmenines technologijas, negalime užmiršti savo kultūrinių ir socialinių poreikių.
– Moterys technologijų pasaulyje. Kokia situacija Vokietijoje?
– Manau, kad tokia pati kaip ir Lietuvoje. Moterų technologijų srityje yra daug mažiau nei vyrų. Turime stengtis padidinti jų skaičių. Visos skaitmenizacijos sėkmė labai priklauso nuo tarpdisciliniškumo. Būtent moterys ne tik pasižymi geru analitiniu mąstymu, bet ir gali pasigirti gerais komunikacijos įgūdžiais. Tokių gebėjimų kombinacijos labai naudingos.
Moterys turėtų vaidinti vis svarbesnį vaidmenį šiame sektoriuje, be to, ir pati skaitmenizacija leidžia dirbti, pavyzdžiui, iš namų, nenutolstant nuo šeimos, lanksčiau ir lengviau išeiti iš darbo rinkos ir į ją sugrįžti.
