Pramonės įmonės, kurių veiklos pagrindą sudaro fizikos ekspertizė, prie Europos Sąjungos ekonomikos prisideda daugiau nei finansinių paslaugų ar mažmeninės prekybos sektoriai, nurodoma naujos ataskaitos išvadose.Pramonės įmonės, kurių veiklos pagrindą sudaro fizikos ekspertizė, prie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos prisideda daugiau nei finansinių paslaugų ar mažmeninės prekybos sektoriai, nurodoma naujos ataskaitos išvadose, kurias skelbia sciencebusiness.net.
Asociatyvi nuotr.
Ataskaitoje, kurią užsakė Europos fizikos bendruomenė (EPS) nurodoma, kad ES valstybėse fizikos sukurta pridėtinė vertė yra bent 1,45 trln. Eurų per metus – 12 proc. visų pajamų. Palyginimui, mažmeninė prekyba sukūrė 4,5 proc. pajamų, statybos sektorius – 5,3 proc., finansinių paslaugų – 5,3 procentus. Prie fizikos pagrindo sektoriaus buvo priskirtos elektros, civilinės ir mechaninės inžinerijos, kompiuterijos ir kitos su fizikiniais tyrimais susijusią veiklą vykdančios įmonės.
EPS ataskaita publikuota kritiniu metu, kuomet ES valstybės svarsto, kiek lėšų skirti „Horizon Europe“ tyrimų programai, pagal kurią moksliniams tyrimams ir technologiniam vystymui paskirstomi milijardai eurų. Europos Komisija „Horizon Europe“ programai norėtų skirti 94,1 mlrd. eurų, Europos Parlamentas – 120 milijardų. Bet kai kurios ES valstybės – ypač Vokietija – argumentuoja, kad Komisijos pasiūlymas yra pernelyg dosnus. Ir tai gali reikšti, kad visas „Horizon Europe“ biudžetas gali būti mažesnis, nei tikisi mokslininkai.
Numatant tikėtina biudžeto susitraukimą įvairios ES mokslinių tyrimų institucijos bando įrodyti savo sektoriaus vertę. Savo „Horizon Europe“ pasiūlyme Europos Komisija neprojektavo išlaidų pagal mokslo sektorius, tačiau numatė, kad 52 proc. mokslo biudžeto turėtų būti skiriama didelės svarbos politiniams iššūkiams – klimato kaitai, kvantiniams kompiuteriams, gamybos konkurencingumui. Šios sritys bent iš dalies yra priklausomos nuo fizikinių tyrimų.
Politikos formuotojams būtina daugiau žinoti apie mokslinę svarbą
Briuselyje spalio 15 d. pristatinėjant ataskaitą EPS prezidentė Petra Rudolf pabrėžė, jog „fizikos svarbą būtina parodyti plačiau, ypač politikos formuotojams, kurie reikalauja trumpalaikės grąžos įrodymų“.
Tačiau patys naudingiausi mokslinių tyrimų vaisiai yra raškomi tik po ilgo periodo, nurodo EPS vadovė. „Kai Albertas Einsteinas tyrinėjo stimuliuojamą emisiją, jis tikrai negalvojo apie tai, kad lazeriai gali būti naudojami atliekant akių operacijas“, – sakė ji.
„1968 metais laboratorijoje buvo sukurtas pirmasis LCD ekranas, tačiau žmonės, kurie sukūrė tą technologiją, niekada negalvojo apie jų kuriamos technologijos poveikio mastą“, – pridūrė mokslininkė. Dabar be LCD technologijos neįsivaizduojami iš esmės jokie šiuolaikiški ekranai.
Fizikos pagrindo pramonės įmonės yra tokios įmonės, kurių veikla smarkiai priklauso nuo fizikinių žinių: naftos ir dujų ekstrahavimo, atominio kuro apdorojimo, įvairiausių gamybos formų – optinio pluošto, žaibolaidžių, biuro įrangos, automobilių, laivų, ginkluotės.
Vis didėjanti svarba ES ekonomikoje
Ataskaitoje nurodoma, jog per 2011-2016 metų laikotarpį fizikos pagrindu veikiančių pramonės įmonių sukurta pridėtinė vertė buvo didesnė nei 1,45 trln. eurų kiekvienais metais. Tai yra 12 proc. visos pridėtinės vertės ES mastu – daugiau, nei sukuria statybos, finansinių paslaugų, mažmeninės prekybos sektoriai.
Be to, fizikos sukuriama pridėtinė vertė auga. 2013 m. EPS ataskaitoje nurodyta, kad per 2007-2010 m. laikotarpį kasmetinė fizikos sukuriama pridėtinė vertė buvo bent 1,25 trln. eurų, arba 11 proc. bendros sumos.
Pridėtinė vertė yra matas, parodantis, kaip konkreti pramonė prisideda prie platesnės ekonomikos. Kalbant paprastai, pridėtinė vertė yra produkcijos vertės ir gamybos sąnaudų skirtumas.
Fizikos srityje pirmauja Vokietija
Naujojoje ataskaitoje nurodoma, kad fizikos pagrindo verslai generuoja 16 proc. visų ES verslo pajamų – apie 4,4 trln. eurų per metus – lyginant su 2010-aisiais metais, šis skaičius išaugo visu trilijonu eurų.
Du trečdalius šių pajamų sugeneravo vos 4 ES valstybės: Vokietija, JK, Prancūzija ir Italija. Didžiausią dalį – net 29 proc. pajamų – sunešė Vokietija, kur fizikos pagrindo verslo įmonės generuoja daugiau nei 53,4 proc. eksporto.
JK prisidėjo su 14,2 proc. pajamų iš fizikos verslo, Prancūzija – 12,9 proc., Italija – 10,4 procento.
Rūtų Europos valstybės prisideda kur kas kukliau. P. Rudolf teigė, kad per artimiausius 10 metų tikisi stipresnio fizikinio indėlio iš Europos rytinių ir pietinių valstybių. „ES iniciatyvos gali padėti panaudojant tokius verslumo įgūdžių mokymus, kokius matėme CERN“, – sakė EPS vadovė.
CERN žinių skleidimo biuro atstovė Anais Rassat tvirtino, kad CERN ragina savo darbuotojus vystyti savo idėjas – šį skatinimą sudaro prototipų kūrimo finansavimas, suteikiamas laikas įsteigti savo kompanijas.
„Vykdome mokymus apie žinių perdavimo įrankius, apie patentinės informacijos duomenų bazes. Mums labai svarbu sukurti tą pradinį ryšį su tyrėjais, kurie galbūt net nesvarsto apie savo tyrimų praktinį pritaikymą, nes jie prie CERN prisijungė siekdami vykdyti fundamentaliuosius tyrimus“, – sakė ji.
Fizika suteikia darbo 17,8 mln. žmonių
Fizikos pagrindo įmonės 2016 metais samdė 17,8 mln. žmonių – daugiau nei 12 proc. visos ES darbo jėgos. Vidutiniškai kiekvienas darbuotojas per metus prie ekonomikos prisidėjo sukurdamas 90 800 eurų pridėtinės vertės. Tai reiškia, kad tokioje veiklos srityje dirbantys žmonės yra produktyvesni, nei dirbantys gamybos sektoriuje, kur vidutinis darbuotojas sukuria 60 600 eurų pridėtinės vertės per metus.
„Fizikai yra iš tiesų išskirtiniai žmonės, kurių smegenys pasižymi išskirtiniu problemų sprendimo sugebėjimu“, – sakė P. Rudolf.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad su fizika susijusių įmonių veikla padeda ir kitoms įmonėms sukurti daugiau vertės – pavyzdžiui, fizikinės įmonės perka paslaugas ir produktus iš kitų pramonės sričių. Dėl to, anot ataskaitos autorių, kiekvienas pridėtinės vertės euras, sukurtas fizikos sektoriuje, likusiai ekonomikai atneša 2,64 euro.
