„Vyriausybė vykdo rinkėjams duotą pažadą įteisinti elektroninį balsavimą“, – praėjusiais metais skelbė oficialus Vyriausybės interneto tinklalapis. Tačiau šiemet pažadai rinkėjams ėmė ir subliūško – Vyriausybė staiga nuleido rankas ir trečiadienį vykusio posėdžio metu nusprendė atsisakyti šios ilgai puoselėtos idėjos.„Vyriausybė vykdo rinkėjams duotą pažadą įteisinti elektroninį balsavimą“, – praėjusiais metais skelbė oficialus Vyriausybės interneto tinklalapis. Tačiau šiemet pažadai rinkėjams ėmė ir subliūško – Vyriausybė staiga nuleido rankas ir trečiadienį vykusio posėdžio metu nusprendė atsisakyti šios ilgai puoselėtos idėjos.
Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija Lietuvoje buvo parengta dar 2006 m. Elektroninio balsavimo įteisinimas buvo numatytas šios Vyriausybės programoje ir viltasi piliečiams suteikti galimybę valdžią internetu rinkti jau 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Palaidota idėja teikė vilčių padidinti rinkėjų Lietuvoje aktyvumą, kuris yra vienas mažiausių ES. Taip pat buvo tikimasi sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, į rinkimų procesą įtraukti daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių ir, išnaudojant aukštą šalies IT specialistų kvalifikaciją, Lietuvą padaryti antrąja valstybe pasaulyje po Estijos, įvedusia universalią visuotinę elektroninio balsavimo sistemą.
Alfa.lt pakalbino inovacijų ekspertą Žygimantą Zabietą, kuris save vadina elektroninio balsavimo skeptiku, tačiau jį nustebino Vyriausybės sprendimas atsisakyti elektroninio balsavimo idėjos.
„Mūsų politikai apskritai nepasižymi idėjomis, taigi dar viena, padėta į stalčių, nėra geras ženklas. Kita vertus, „GovTech“ iniciatyva, į kurią yra įsitraukę net kelių valstybinių institucijų atstovai, ir turėtų būti platforma elektroninio balsavimo ir kitų inovatyvių idėjų brandinimui, bandymui ir eksperimentavimui. Inovacijos atsiranda ne tada, kai nėra rizikų, bet kai rizikos yra teisingai įvardijamos ir bandoma įvairiais būdais tas rizikas minimalizuoti“, – teigė Ž. Zabieta.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius trečiadienį BNS teigė, jog 2015 m. pačios Vyriausybės palaimintos idėjos atsisakoma dėl pasaulyje augančios grėsmės kibernetiniam saugumui. Ministras aiškino, jog nerimą dėl valdžios rinkimo internetu padidino Rusijos kišimasis į kitų valstybių rinkimus.
„Rusija kelia grėsmę kibernetiniam saugumui? Puiku – auginkime raumenis, išbandykime naujas technologijas, modeliuokime scenarijus ir spręskime, kaip galėtume atremti atakas. Tik taip būsime stipresni ir atsparesni. Galbūt, užuot atsisakius idėjos, būtų buvę geriau mobilizuoti mūsų informacinių tecnologijų, kibernetinės saugos, blockchain specialistus ir paeksperimentuoti? Galbūt tam galėjome išnaudoti jau minėtą „GovTech“ iniciatyvą?
Turiu pripažinti, kad esu elektroninio balsavimo skeptikas ne dabar. „Ne dabar“ nereiškia, kad turime nieko nedaryti, reiškia, kad turime planuoti į priekį, nusibrėžti viziją, išsikelti tikslus ir kryptingai eiti link puikiai funkcionuojančių, saugių elektroninių paslaugų, įskaitant ir balsavimą.
Kai kurios, bet toli gražu ne visos, Lietuvoje diegiamos elektroninės paslaugos savo patogumu ir efektyvumu lenkia ne tik estus, bet ir didžiąją dalį Vakarų Europos valstybių. Jos dažnai būna per lėtos ir gremėzdiškos, pernelyg biurokratiškos, kad įsidiegtų inovacijas. Mes galime judėti greitai, keisti sistemas fundamentaliais metodais, testuoti jas ir vėliau įgyvendinti. Todėl tikrai stebina pasiteisinimai „nieko nedaryti“, – sakė Ž. Zabieta.
Pašnekovas ragino susitelkti į startuolių pasaulį, nes, pasak jo, inovacijų diegimas prasideda būtent ten.
„Visuotinis elektroninis balsavimas neturėtų būti lokomotyvas. Norint sukurti milijardo vertės „vienaragį“, reikia pradėti nuo MVP (angl. Minimum Viable Product). MVP yra pirminis bazinių funkcijų produktas, kurį galima testuoti, tobulinti, siekiant galutinio tikslo.
Pavyzdžiui, sukurkime platformą patariamajai žmonių nuomonei išklausyti. Įsivaizduokite – savo mobiliajame telefone atsidarote valstybinę balsavimų programėlę, telefonas atpažįsta jūsų piršto atspaudą, nuskaito veidą ir jus atpažįsta. Tada renkatės, už ką balsuoti – už Vyčio skulptūrą, ar memorialinę kalvą.
Jūsų balsą, panaudojant blockchain technologijas, programa užšifruoja aukščiausio lygio kriptografijos technologija, o algoritmas skaitmeninėje terpėje atskiria pasirinkimą nuo jūsų tapatybės, surenka visų balsavusiųjų duomenis ir juos paskelbia. Šiandieninės technologijos jau leidžia užtikrinti, jog niekas nesuseks, kaip ir už ką balsavote, bei niekas „nenulauš“ ir nepakeis jūsų balso – nei Rusija, nei Kinija, nei Šiaurės Korėja.
Tokios technologijos jau testuojamos visame pasaulyje. Testuoti nereiškia iš karto sukurti sprendimą. Šveicarijos kompanija „Agora“ prieš metus išbandė balsavimo duomenų registraciją blockchain platformoje per Siera Leonėje vykusius rinkimus. Nepavadinčiau to pasisekimu, nes visus duomenis į platformą suregistravo fiziniai asmenys – paimdavo lapelį, įvesdavo į kompiuterį.
Čia turbūt ir yra didžiausia rizika – kaip duomenys patenka ir kokie duomenys patenka į platformą. Jeigu blokų grandinė gali užtikrinti skaidrumą, duomenų nepakeičiamumą (angl. immutability), klausimas – kaip užtikrinsime, kad įvedant duomenis nebus padaryta klaidų. Ar ši nesėkmės istorija reiškia, kad visas pasaulis turi sustoti? Tikrai ne. Naujausiuose telefonuose esantys biometrinių duomenų skaitytuvai jau yra vienas iš problemų sprendimo būdų“, – teigė Ž. Zabieta.
Kalbėdamas apie Estijoje nuo 2005 m. veikiančią elektroninio balsavimo sistemą, pašnekovas pažymėjo, kad ji nėra tobula, ir priminė šioje šalyje vykusį skandalą, kai daugybės estų asmeninių kortelių duomenys buvo „nulaužti“ ir pasisavinti. „Galėčiau lažintis, kad tai Rusijos hakerių darbas“, – teigė Ž. Zabieta.
Visgi, Ž. Zabietos manymu, kalbant apie visuotinius rinkimus, šiuo metu yra didesnių problemų negu elektroninis balsavimas.
„Nemanau, kad pati balsavimo forma yra problema. Juk problema yra rinkėjų pasyvumas. Rinkėjai pasyvūs ne dėl to, kad tingi rinkimų dieną nueiti prie balsadėžių. Tie, kurie nori atiduoti savo balsą, stovi valandas eilėse miestų savivaldybėse per išankstinius rinkimus.
Problema yra ta, kad nemaža dalis visuomenės nėra įtraukta į valstybėje vykstančius procesus, nežino, kaip naudotis esamais įrankiais, kad galėtų prisidėti prie valstybės augimo ir problemų sprendimo.
Dalis žmonių yra arba nusivylę, arba niekada taip ir nepradėję domėtis valstybe – jie nejaučia atsakomybės, o blogiausia, kai galvoja, kad niekas nuo jų nepasikeis. Šią problemą ir galėtume išspręsti su minėtu MVP. Turiu omenyje ne visuotinę elektroninio balsavimo sistemą, o patariamosios nuomonės surinkimo platformą.
Blockchain funkcionalumas leistų paeksperimentuoti įvairiais pjūviais – skirtingose situacijose suteikti skirtingus balsų svorius arba paklausti nuomonės tik tam tikrų grupių. Pavyzdžiui, galima būtų vykdyti apklausas tik tam tikros geografinės vietovės gyventojų arba apklausti tik mamas.
Fantazijai ribų nėra – sprendžiant miesto aikštės likimą galima balsuotojams suteikti tiek balsų, kiek procentų jie surinko Konstitucijos egzamine arba kiek sumokėjo mokesčių ir t. t.
ES skatina valstybes sužaidybinti (angl. gamification) įvairius procesus ir elektronines paslaugas. Galbūt šiandieninis, kiek liūdinantis sprendimas „sukratys“ ir privers mus ne nuleisti rankas, o atvirkščiai – pradėti kurti naujas inovatyvias elektronines paslaugas“, – kalbėjo Ž. Zabieta.
