Naudodamiesi sistema, gydytojai galės registruoti pacientus bendroje nacionalinėje e. sveikatos sistemoje, kurti įrašus apie paciento sveikatą, taip pat remiantis pasauliniais standartais efektyviai keistis informacija, gauta iš kitų gydytojų -- peržiūrėti pacientų vizitų pas gydytojus rezultatus, kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus ligos istorijų išrašus.UAB „Hewlett-Packard“ (HP) baigė Širvintų Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) ir ligoninės gydytojų mokymus dirbti su nacionaline centralizuota e. sveikatos sistema, kurios kūrimo pirmąjį etapą kartu su subrangovais užbaigė HP.
„Mokymuose gydytojai galėjo praktiškai išbandyti gydytojų darbo vietos programinę įrangą, leidžiančią naudotis centralizuotos e. sveikatos sistemos teikiamomis funkcijomis. Mokymų metu iš gydytojų sulaukėme konstruktyvių ir vertingų patarimų, kaip patobulinti sistemos bei gydytojams skirtos programinės įrangos veikimą“, – teigia HP vadovaujantis konsultantas Aras Valentinavičius. Anot A. Valentinavičiaus, į gydytojų patarimus bus atsižvelgta.
„Šeimos gydytojams išbandžiusiems sistemą, ji patiko. Programa labai aiški, vartotojui nesudėtinga, – sako VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė. – Manome jog pradėjus naudotis e. sveikatos sistema, mūsų darbas bus žymiai lengvesnis ir gydytojui nebereikės pildyti daugybės popierių su pasikartojančia informacija. Suprantame, jog įvedant programą mūsų laukia labai sunkus darbas, bet šeimos gydytojai nusiteikę ištverti, susidomėjimas ir optimizmas taip pat nemažas.“
Naudodamiesi sistema, gydytojai galės registruoti pacientus bendroje nacionalinėje e. sveikatos sistemoje, kurti įrašus apie paciento sveikatą, taip pat remiantis pasauliniais standartais efektyviai keistis informacija, gauta iš kitų gydytojų -- peržiūrėti pacientų vizitų pas gydytojus rezultatus, kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus ligos istorijų išrašus. Sistema taip pat padės gydytojams planuoti savo darbus, vykdyti išankstinę registraciją, kurti siuntimus bei priimti kitų gydytojų atsiųstus pacientus bei mažinti pacientų eiles.
HP įgyvendino pirmąjį e. sveikatos sistemos diegimo etapą, kurio metu sukūrė pagrindinę sistemos dalį – branduolį. Šis branduolys apima informacinę sistemą, kurioje kaupiama pacientų sveikatos informacija ir užtikrinami informacijos mainai ir jos sauga, registrus, kuriuose kaupiama ir administruojama sistemos veikimui reikalinga informacija – ligų klasifikatoriai, vaistų informacija ir kita.
Taip pat pagrindinėje sistemos dalyje yra sukurtas pacientų katalogas, kuriame visos šalies mastu registruojami pacientai bei kaupiama jų informacija, bei gydytojo darbo vietos programinė įranga, leidžianti pasinaudoti visomis e. sveikatos sistemos branduolio teikiamomis galimybėmis.
„E. sveikatos sistema yra parengta darbui, o jos veikla priklauso nuo kitų sistemoje dalyvaujančių informacinių sistemų. Kitų informacinių sistemų savininkai (Valstybinė ligonių kasa (VLK), gydymo įstaigos) turi paruošti savo turimas sistemas ir jų duomenis integracijai bei juos integruoti į nacionalinę e. sveikatos sistemą pagal sukurtus standartus“, – teigia A. Valentinavičius.
Projekto eiga
Projekto pradinė apimtis bei trukmė keitėsi projekto vykdymo metu. Pradėjus kurti nacionalinės e. sveikatos koncepciją paaiškėjo, kad reikėjo atlikti eilę iš anksto neplanuotų darbų, be kurių pradinis sistemos kūrimas buvo beprasmis ir neįmanomas. „Reikėjo parengti pateikiamos klinikinės informacijos turinio standartus ir formas, sukurti nacionalinį pacientų katalogą, sukurti sistemos veiklai būtinus papildomus registrus, integruoti sistemą su VLK naudojama informacine sistema „SveiDra“, – sako A. Valentinavičius. – Tai be abejonės padidino projekto trukmę.“
„E. sveikatos sistema yra sudėtinga – ją kuriant reikėjo apjungti įvairias kitų institucijų skirtingas informacines sistemas, kad jos taptų e. sveikatos sistemos dalimi. Todėl tolesnis projekto žingsnis yra kitų IS savininkams (VLK, gydymo įstaigoms) paruošti jų turimas sistemas ir duomenis integracijai ir juos integruoti į nacionalinę e. sveikatos sistemą“, – teigia A. Valentinavičius.
E. sveikatos sistemos plėtra
„Įgyvendintas projektas – yra tik pradinis nacionalinės e. sveikatos sistemos etapas. Šiame etape padėti pamatai, ant kurių bus plėtojamas tolesnis sistemos kūrimas, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos IT skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Dobravolskas – Laukia dar didžiulis darbas, nes norint, kad e. sveikatos sistema realiai pradėtų veikti visose gydymo įstaigose šalyje, yra neišvengiami esminiai pokyčiai šiuo metu valstybės įstaigose naudojamose informacinėse sistemose.“
„Reikia suvienodinti skirtingose sistemose naudojamas identifikavimo schemas, įteisinti sistemai reikalingus registrus, unifikuoti naudojamus klasifikatorius bei kodus ir atlikti daugelį kitų darbų, kurie nebuvo numatyti projekto pradžioje, – sako SAM atstovas. – Todėl e. sveikatos projektas ateinančiuose etapuose pareikalaus pokyčių organizacijų ir gydytojų kasdienėje veikloje, nes e. sveikatos sistema apima kur kas daugiau, nei IT produkto sukūrimą. Taip pat nedelsiant reikia tobulinti bei kurti naujus e. sveikatos sistemos veiklą šalyje reglamentuojančius teisės aktus.“
E. sveikatos sistemos kūrimo pirmasis etapas buvo finansuojamas Pasaulio banko paskolos lėšomis.
