Gali būti, kad Europa turi naują mokslo žvaigždę, o galbūt tiksliau sakyti – naują mokslo asteroidą, nes būtent septyniolikmečio airio, triumfuojančio daugelyje prestižinių jaunųjų mokslininkų konkursų, vardu jau vadinami dangaus kūnai.Gali būti, kad Europa turi naują mokslo žvaigždę, o galbūt tiksliau sakyti – naują mokslo asteroidą, nes būtent septyniolikmečio airio, triumfuojančio daugelyje prestižinių jaunųjų mokslininkų konkursų, vardu jau vadinami dangaus kūnai.
Airiškas Stephenas Hawkingas
Bulgarijos sostinėje Sofijoje vyko Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkursas, kuriame šį kartą ryškiausiai žibėjo septyniolikmečio airio Adamo Kelly žvaigždė. Jo darbas „Optimizuotas bendrųjų kvantinių grandinių modeliavimas“ atveria kelius naujiems kvantiniams superkompiuteriams kurti.
Tai ne pirmas kartas, kai airis laimi panašiuose konkursuose – JAV jis laimėjo prestižinį INTEL apdovanojimą, o jo vardu netgi buvo pavadintas asteroidas. Konkursų dalyviai netgi pradėjo juokauti, kad kai varžosi Adamas, pirmos vietos likimas jau yra nulemtas.
ES organizuotame konkurse Airijos atstovas laimėjo 7000 EUR prizą savo projektui plėtoti. Tiesa, iš viso buvo įsteigti keturi pagrindiniai (7000 EUR) prizai. Jais taip pat pagerbti Danijos, Vokietijos ir Amerikos atstovai. Lietuviai konkurse pristatė du projektus, tačiau šį kartą liko be apdovanojimų.
Lietuvių dėmesys – žmogaus sveikatai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos absolventas Augustas Skaudickas ir dvyliktokė Gabija Skaudickaitė konkurse konkurse dalyvauja su projektu „Ryšys tarp kūno terminės išraiškos ir traumos buvimo: greitas, pigus, paprastas ir saugus diagnostikos metodas“. Projekto tikslas – nustatyti profesionalių sportininkų kūno temperatūros pasiskirstymo ypatumus, naudojant termografijos metodą. Šis metodas gali būti naudingas traumatologams ir taikomas traumų prevencijai, analizuojant medicininę informaciją apie profesionalius įvairių sporto šakų sportininkus.
Antrąjį projektą „Individualizuota avalynė vaikų pėdų koregavimui“ pristatė taip pat LSMU gimnazijos abiturientė Emilė Gudaitė. Darbo tikslas yra sukurti metodą, kuriuo remiantis būtų galima pagaminti avalynę, padedančią efektyviau taisyti plokščiapėdystę.
Abu projektai apdovanoti pirmąja vieta Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Šiemet ES jaunųjų mokslininkų konkurse Sofijoje varžėsi daugiau nei 150 jaunųjų mokslininkų iš 39 šalių. Darbai pristatyti biologijos, kompiuterių mokslų, chemijos, žemės ūkio, inžinerijos, aplinkosaugos, medžiagų, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse.
Nors nacionalinio etapo konkurso organizatoriai lietuvių sukurtus projektus laikė itin stipriais, lietuviai liko be apdovanojimų. Organizatoriai užsiminė, kad toks rezultatas buvo šiek tiek netikėtas ir nuvylė, tačiau tarptautiniame konkurse konkurencija yra milžiniška.
Pakeis lėktuvo sparnus?
Konkurse pagrindiniu prizu taip pat apdovanotas Danijos atstovas devyniolikmetis Magnusas Oddershede. Jis kėlė problemą, kad keleiviniai orlaiviai vis dar suvartoja per daug degalų, daro didelę įtaką klimato atšilimui.
Pasak jaunojo išradėjo, sparnų efektyvumas gali būti padidintas, panaudojus jo sukurtus įrenginius, kurie būti tvirtinami ant sparnų smaigalių.
Jo sukurtas ir išbandytas „New Raked Wingtip“ optimizuoja trimatį srautą aplink sparno smaigalį, kad būtų maksimaliai padidinta kėlimo galia ir sumažinamas „tempimas“ ant sparno. Taip iš esmės būtų padidinamas sparno efektyvumas.
„Mano atlikti eksperimentai rodo, kad mano sukurtas sparnagalis yra veiksmingas ir padidina sparno efektyvumą labiau nei dabar naudojamos priemonės. Taip ne tik būtų galima sutaupyti degalų, atpiginti keliones, bet ir mažiau teršti orą.
Atgal į ateitį
Trečiasis pagrindinis prizas skirtas Vokietijos atstovams, kurie nori panaudoti magnetinės levitacijos principus, kurdami naują transporto priemonę.
Mokslinės fantastikos klasikoje jau matyta skraidanti riedlentė suintrigavo konkurso komisijos narius.
Vokietijos atstovų suprojektuota transporto priemonė remiasi keturiais besisukančiais diskais, kurie gali sukurti galingą, atstumiantį magnetinį lauką ant metalinės plokštės, esančios po ja. Tokios skraidlentės keliamoji galia yra įspūdinga, ja galėtų naudotis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Be to, rotoriaus diskus galima pakreipti atskirai, ir tikslingai bei efektyviai valdyti lentą. Ši technologija veikia taip gerai, kad jaunieji išradėjai jau kreipėsi dėl magnetų išdėstymo ir valdymo patentavimo.
Kova su AIDS
Ketvirtasis pagrindinis prizas atiteko JAV atstovams. Septyniolikmečiai moksleiviai tarsi pasiūlė alternatyvą medikams, kurie kovoja su ŽIV ir AIDS.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad norint veiksmingai išlaisvinti ŽIV daleles iš ląstelių paviršiaus, reikalingas CCDC11 faktorius. Atsižvelgus į tai, kad jo nėra daugumoje suaugusių žmonių organų, tai gali būti tinkamas taikinys potencialiam antivirusiniam gydymui taikyti“, – projektą pristatė Leo Li Takemaru ir Poojan Pandya.
Beveik 37 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV visame pasaulyje, 1 mln. kasmet miršta nuo ligų, susijusių su AIDS. Dabar naudojami vaistai dažnai siejami su įvairiais ir nepageidaujamais šalutiniais poveikias.
