Besimokant gyventi su socialiniais tinklais

Ir ko gi čia mokytis, jei socialinius tinklus jau kadais naudojame kasdien, paklausite jūs. Bet kol kas socialiniai tinklai tebėra sprogimo stadijoje – jie greitai ir plačiai išplito, užkariavo mūsų kasdienybę, bet dar tebėra chaotiški. Juose galima ne tik išgarsėti, bet ir skaudžiai nusvilti.

Kiekviena nauja medija padaro kokią nors įtaką žmonijos raidai. Išradus spausdinimo mašinas atpigo knygos, vėliau pradėti leisti laikraščiai, todėl žinios ėmė plisti greičiau ir plačiau. Išmokti skaityti panūdo ne tik mokslo, dvasininkijos, valdininkijos atstovai, bet ir visa visuomenė. Vėliau paplitęs radijas ir televizija kadaise buvusį didelį pasaulį pavertė globaliu kaimu. Bet tame kaime dar buvome labiau stebėtojai, o ne aktyvūs dalyviai. Juk ne kiekvienas galėjo būti aprašytas laikraštyje, pakalbėti radijo studijoje, pasirodyti televizijoje. Socialiniai tinklai jau leidžia tiesiogiai bendrauti tarpusavyje, patiems kurti turinį tekstais, garsu, vaizdu ir visu tuo dalytis ne tik su draugais, bet ir platesne auditorija be tarpininkų. Nenuostabu, kad nauja medija gretai užkariavo mūsų protus ir širdis.

Informacijos džiunglėse

Moksliniais metodais paremtų socialinių tinklų poveikio tyrimų kol kas nėra daug. Visgi kai kurias tendencijas jau galime matyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė Jovita Ruzgaitė kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo plėtotės centro specialistais tyrė socialinių medijų įtaką jaunimo nuomonės formavimui. Apklausus 14–29 metų amžiaus socialinio tinklo „Facebook“ 700 vartotojų, paaiškėjo, kad 64 proc. jų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. kreipiasi į mokytojus ar dėstytojus. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.).

Taigi, jaunimas pagrindinę informaciją linkęs gauti iš socialinių tinklų. Viskas būtų puiku, tačiau naujosios medijos įmetė mus į informacijos džiungles, kur kol kas nelengva atskirti pelus nuo grūdų – kas yra tikra, o kas iliuzija ir manipuliacijos, kas etiška, saugu, o kas gali būti traktuojama kaip teisinis prasižengimas.

Dėl ko vargo Donatas Motiejūnas?

Atsivėrus plačioms bendravimo ir informacijos sklaidos galimybėms, situaciją mėgina suvaldyti patys socialinių tinklų administratoriai. Teisininkai išaiškino, kad jiems taip pat tenka atsakomybė už tai, kas viešinama jų valdomose medijų platformose. Jau seniai operatyviai reaguojama į pranešimus apie neapykantos kurstymą, įžeidžiančios informacijos skelbimą, pažeidžiamos autorystės teisės. Vien per pirmus šių metų mėnesius ‚Facebook“ pašalino apie 4 mln. neapykantą kurstančių pranešimų.

Administratoriai mėgina kovoti ir su netikromis tapatybėmis, turinčiomis įvairių savanaudiškų kėslų. Štai „Facebook“ administracija šiemet paskelbė ištrynusi 2 milijardus netikrų paskyrų, grupių ir puslapių, koordinuotai užsiėmusiu propaganda, dezinformacija ir kitais nešvariais reikalais.

Bet tai nereiškia, kad suklastotų virtualių asmenų nebeliko. Skaičiuojama, kad iš viso „Facebook“ platformoje yra 5 proc. netikrų paskyrų. Jei turite kelis šimtus draugų, kurių nesatę matę „gyvai“, tikėtina, kad tarp jų yra ne vienas prisidengęs svetimu vardu ir pavarde. Jie dažnai deda nuorodas į dezinformacines naujienas propagandiniuose portaluose ir dėl maskuotės paskelbia vieną kitą anekdotą ar iš interneto paimtą gyvūnėlio nuotrauką.

Daug netikrų paskyrų prikuriama garsenybių vardu. Lietuvoje krepšininkas Donatas Motiejūnas žurnalistams yra minėjęs, kad jam buvo sudėtinga susikurti paskyrą „Facebook“ savo vardu, nes jau egzistavo galybė netikrų jo puslapių. Tokių suklastotų paskyrų „Twitter“ ir ‚Facebook“ būta ir premjero Sauliaus Skvernelio vardu. Jo lūpomis skleistos melagingos žinios. Iš suklastotų paskyrų su viliojančiais pasiūlymais galite sulaukti ir sukčių žinučių. Pasaulyje būta atvejų, kai per suklastotas paskyras sklinda patyčios, psichologiškai palaužiami paaugliai, kartais tai net paskatina savižudybes.

Ar esate saugūs?

Neseniai socialiniuose tinkluose daug kas dalijosi savo atvaizdu, kaip atrodys senatvėje. Tereikėjo atsisiųsti programėlę „FaceApp“. Turbūt mažai kas sudvejojo spausdami mygtuką, leidžiantį išnarstyti duomenis asmeninėje paskyroje. Gavę pasendintą savo nuotraukos portretą, iš tikrųjų perdavėte daug informacijos apie save neaiškiems tikslams ir neaišku kam.

Socialinių tinklų era keičia net ir gyvojo bendravimo taisykles. Štai trenerė leptelėjo vienai plaukikei, kad jos storos kojos. Tikėtina, kad norėta tik duoti patarimą, kaip siekti geresnių rezultatų, bet atletei tai nuskambėjo kaip įžeidimas ir ji parašė savo „Facebook“ paskyroje, jog taip kalbėti nedera. Tuoj pat jos nuomonę pasigavo žiniasklaida, aiškintis teko ir Lietuvos plaukimo federacijai. Jei ne socialiniai tinklai, vargu, ar šį žinia taip greitai išplistų.

Reikia ir teisinių žinių

Ne visada žinome ir teisines bei socialines pasekmes dėl to, ką rašome ir skelbiame socialiniuose tinkluose. Ar pamąstome, kaip gali atsiliepti karjerai išplatintos asmenukės iš vakarėlio, kuriame pernelyg atsipalaidavote, ar parašytas įžeidus komentaras? Yra ir teisinės pasekmės. Ne kiekvienas žino, kad nevalia savo paskyroje ar grupėse publikuoti ne savo vaikų nuotraukų be jų tėvų sutikimo, naudoti ir per savo paskyrą viešinti be autorių leidimo kitų darytas nuotraukas, vaizdo medžiagą? Ne veltui jau ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad jaunimui reikia medijų raštingumo pamokų ir žada jas įdiegti mokyklose nuo 2020 m. Telieka tikėtis, kad užteks specialistų, kurie ne tik aiškintų apie etiką socialiniuose tinkluose, bet ir aptartų teisnius niuansus.

Atveria daug naujų galimybių

Dar visai neseniai socialiniai tinklai buvo laikomi jaunimo pramoga ir kai kuriose darbovietėse jie netgi drausti naudoti darbo kompiuteriuose. Dabar tai yra dar vienas ir dažnai labai svarbus darbo įrankis. Socialinių tinklų jėgą netruko suprasti ir komunikacijos, rinkodaros specialistai, verslininkai, politikai, visuomeninės, o galiausiai ir valstybinės institucijos bei organizacijos.

Kai kam tai padėjo susikrauti milijonus. Ar galėjote pagalvoti, kad vien viešai apžvelgiant ir komentuojant kompiuterinius žaidimus „Youtube“ kanale, galima tapti milijonieriumi? Jauniausia ir turtingiausia šio tinklo žvaigždė gyvena Pietų Korėjoje. Tai vos 6 metų amžiaus mergaitė Boram, transliuojanti įvairius savo kasdienybės įvykius. Dėl didelio skaičiaus peržiūrų – 30 mln. prenumeratorių – „Youtube“ jai pernai atseikėjo 8 mln. JAV dolerių. Beje, čia irgi susiduriama su etikos problemomis. Vaikų teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad šioje paskyroje kai kurie siužetai skatina nemoralų elgesį. Tarkime, pažymėtinas epizodas, kai mergaitė paslapčia krausto tėčio piniginę.

Dėl gausaus sekėjų būrio jau gali užsidirbti ir kai kurie vadinamieji „Facebook“ nuomonės lyderiai (influenceriai) bei „Instagram“ žvaigždės. Ir čia turime pavyzdžių, kai tenka diskutuoti apie jų etiką. Pavyzdžiui, ar galima vienodai vertinti nuomonės lyderio veiklą, kai jis pasakoja apie įsigytą daiktą, kas būtų įprasta reklama, ir kai pateikia kaip neva jo paties, bet iš tiesų nupirktą nuomonę apie ekonominius ar politinius įvykius? Taigi, socialiniai tinklai atveria daug naujų galimybių ir kartu naujų problemų.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemė“ komunikacijos specialistas ir Kauno kolegijos lektorius Saulius Tvirbutas paskaitoje „10 didžiausių klaidų/tabu socialinėje medijoje“ rugsėjo 13 d. 13 val. Kauno kolegijos Verslo fakultete, 202 auditorijoje (Pramonės pr. 22A, Kaunas) patars, kaip išvengti didžiausių klaidų socialiniuose tinkluose, pateiks įžvalgų, kas lemia sėkmę juose, pakvies diskutuoti, ar verta baimintis visų socialinių tinklų pinklių.