Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/68335/pamirskite-telefoninius-sukcius-kaip-lietuvis-is-interneto-gigantu-isviliojo-120-mln-doleriu/spausdinti/

Pamirškite telefoninius sukčius – kaip lietuvis iš interneto gigantų išviliojo 120 mln. dolerių

Publikuota: 2019-06-03 16:42
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Tautvydas Lukaševičius
Inf. šaltinis: LRT.lt

Kartais juokaujama, kad apiplėšti kazino yra gana lengva, tačiau išeiti iš pastato nesulaikytiems dar niekam nepavyko. Apgauti dirbtinio intelekto sprendimus kuriančias bendroves, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Google“, rodos, neįmanoma, tačiau lietuviui pavyko.


Kartais juokaujama, kad apiplėšti kazino yra gana lengva, tačiau išeiti iš pastato nesulaikytiems dar niekam nepavyko. Apgauti dirbtinio intelekto sprendimus kuriančias bendroves, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Google“, rodos, neįmanoma, tačiau lietuviui Evaldui Rimašauskui pavyko.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad prieš beveik 2 metus JAV išduotas Lietuvos pilietis prisipažino kaltu ir už grotų gali praleisti 30 metų. Jis kaltinamas apgaule, pinigų plovimu ir identiteto vagyste. Kaip jam pavyko apgauti viską sekančias ir žinančias interneto milžines?

Pamirškite telefoninius sukčius – kaip lietuvis iš interneto gigantų išviliojo 120 mln. dolerių

121 milijonas dolerių

Penkiasdešimtmetis Evaldas Rimašauskas kalėdamas JAV prisipažino, kad apgaulės būdų iš minėtų kompanijų išviliojo 121 milijoną dolerių. Kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą, nes kompanijoms pavyko susigrąžinti ne visus pinigus. Prieš teismą jis stos liepos mėnesį.

E. Rimašauskas Latvijoje įsteigė bendrovę „Quanta Computer“ ir siuntė sąskaitas „Google“ ir „Facebook“. Tai jis darė 2013–2015 metais. „Google“ dukterinė kompanija apmokėjo sąskaitas už 23 milijonus, o „Facebook“ paišlaidavo dar labiau – apmokėjo sąskaitas už 98 milijonis JAV dolerių.

Interneto milžinės manė, kad sąskaitas siunčia didelė ir geros reputacijos Taivane registruota kompanija, kurios pavadinimas buvo toks pats – „Quanta Computer“. E. Rimašauskas tyrėjams papasakojo, kad jis atidarė daugybę fiktyvių sąskaitų Kipre, Latvijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.

Lietuvos pilietis JAV buvo išduotas 2017 metais. Jis klastojo elektroninius laiškus, apsimetė didžiulės kompanijos, nuolatos tiekiančios kompiuterinius komponentus „Google“ ir „Facebook“, darbuotoju.

Taivane registruotoje kompanijoje dirba per 70 tūkst. darbuotojų, jį įkurta 1988 metais.

Visus tikino, kad nemoka programuoti

Dar kalėdamas Lietuvoje vyras ir jo žmona „Lietuvos ryto“ žurnalistams pasakojo, kad jis nemoka programuoti, o jo kompiuterinis raštingumas labai žemo lygio.

Visgi tai nesutrukdė pasisavinti žinomos kompanijos tapatybę ir įtikinti, kad pinigai pervedami būtent Taivano technologijų milžinei.

Sutikęs su pateiktais kaltinimais vyras tikisi švelnesnės bausmės, kuri paaiškės liepos mėnesį. Pagal galiojančius įstatymus jam gresia 30 metų laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, teigiama, kad „Google“ jau pavyko atgauti visus pinigus, o „Facebook“ susigrąžino dalį pervedimų.

Netikras sąskaitas apmoka ir buhalteriai Lietuvoje

Lietuvos policija ne kartą įspėjo, kad sukčiavimo metodai nuolatos keičiasi, sukčiai drąsiai persikelia į elektroninę erdvę. LRT.lt žiniomis net kelių įmonių buhalteriai Kaune apmokėjo suklastotas elektroniniu būdų gautas sąskaitas.

Schema – gana paprasta. Įmonės vadovo vardu buvo siunčiamos viešbučių ar kitų paslaugas teikiančių įmonių sąskaitos. Jei taip sutapdavo, kad įmonės vadovas tuo metu keliaudavo arba planuodavo keliauti, buhalteriai nesudvejodami apmokėdavo sąskaitas. Kartais išlaidos siekdavo tūkstančius eurų.

Visa suktybė yra ta, jog buhalterijos ar finansų skyriai tarsi gaudavo elektroninius laiškus iš įmonės vadovo elektroninio pašto. Laiško turinys būdavo aiškus, tekstas buvo parašytas be gramatinių klaidų. Jis visai neprimindavo iš Afrikos valtybių gaunamų laiškų, kuriuose būdavo daugybė klaidų.

Įdomu tai, kad tik paspaudus ant laišką atsiuntusio žmogaus adreso, informacija apie siuntėją pasikeisdavo.


LRT
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!