Lietuvoje lankosi 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas – prancūzų mokslinkas profesorius Gerard’as Mourou. Mokslininkams Gérard’ui Mourou ir Donnai Strickland Nobelio premija buvo skirta už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Ši technologija įgalino kurti nepaprastai didelės galios trumpųjų impulsų lazerius.Lietuvoje lankosi 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas – prancūzų mokslinkas profesorius Gerard’as Mourou. Kovo 19 d. jis oficialiai inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.
2018 m. Nobelio fizikos premija buvo skirta trims mokslininkams – prancūzui prof. Gerard’ui Mourou, Kanados mokslininkei Donnai Strickland ir amerikiečiui Arthurui Ashkinui.
Mokslininkams Gérard’ui Mourou ir Donnai Strickland Nobelio premija buvo skirta už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped Pulse Amplification, CPA). Ši technologija įgalino kurti nepaprastai didelės galios trumpųjų impulsų lazerius.
Nobelio premijos laureatas vieši Lietuvoje / Pranešimo autorių nuotr.
Prie Nobelio premijos laureatų G. Mourou ir D. Strickland pergalės reikšmingai prisidėjo ir VU Lazerinių tyrimų centro prof. Algio Piskarsko mokslinė grupė. Lietuvos mokslininkų darbas taip pat cituojamas 2018 m. Nobelio premijos pagrindžiamajame dokumente.
Prof. Gerard’as Mourou su VU Lazerinių tyrimų centru ir prof. Algiu Piskarsku bendradarbiauja nuo 1992-ųjų: tais metais Vilniuje buvo išrasta CPA modifikacija – OPCPA technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification).
Skirtumas tarp Lietuvoje ir Nobelio lauretų išrastų technologijų yra toks, kad G. Mourou ir D. Strickland technologija negali veikti dideliu pasikartojimo dažniu (žybsnių skaičius per sekundę), o Lietuvos mokslininkų OPCPA technologija gali veikti milžinišku dažniu, taip pat įvairių bangų ilgių srityse. CPA technologija naudojama Lietuvoje gaminamuose lazeriuose, pavyzdžiui, bendrovės LIGHT CONVERSION gaminamuose lazeriuose PHAROS ir CARBIDE.
Šiuos lazerius naudoja didžiausi pasaulio mokslo ir industrijos centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje. Lazeriai naudojami biochemikų, fizikų, chemikų mokslinėse laboratorijose. Jie taikomi ir industrinėse mašinose: lazeriai gręžia, pjauna, struktūrina paviršių, tekina. Lazeriai yra įvairių industrinių mašinų, kurias gamina šveicarai, vokiečiai ir japonai, „širdis“.
Praktiškai visuose mobiliuosiuose telefonuose yra detalių, pagamintų lietuviškos kilmės PHAROS lazeriu. Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių chirurgai savo darbe naudoja komponentus, pagamintus PHAROS lazeriu. Pasaulyje važinėja tūkstančiai automobilių, kurių variklių detalės apdirbtos PHAROS lazeriu.
Ilgametis bendradarbiavimas
Profesorius Gerard’as Mourou dėjo daug pastangų, kad Lietuva 1998 m. būtų pakviesta dalyvauti tarptautinės ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape. Šiuo metu vykdomas parengiamasis projektas, siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI. Lazerinė sistema, pagaminta Lietuvoje ir naudojanti CPA bei OPCPA technologijas, jau veikia ELI komplekse Vengrijoje. Kita galinga lazerinė sistema gaminama Lietuvoje Čekijos ELI kompleksui – tai turėtų būti vienas galingiausių pasaulyje lazerinių kompleksų.
Prof. Gerard’o Mourou bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais atnešė daug naudos Lietuvai. Jis nuolat kviečia Lietuvos lazerininkus į įvairias konferencijas skaityti kviestinių pranešimų, konsultuoja Lietuvos mokslininkus ir doktorantus.
Lazerių technologijų kūrimo pramonė Lietuvoje – tvirtas pasaulines pozicijas iškovojusi, perspektyvi pramonės šaka. Tai yra viena prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, glaudžiai susiejanti tris pagrindines vertės kūrimo grandis – mokslą, inovacijas ir gamybą. Lietuvos mokslininkų pasiekimai lazerių srityje ypač vertinami, o šalies lazerininkų sukurta produkcija – paklausi visame pasaulyje.
„Tai, kad profesorius Gerard’as Mourou atsiliepė į studentų ir mokslininkų kvietimą, rodo, jog jis itin aukštai vertina Lietuvos lazerių mokslo ir inovacijų pasiekimus“, – sako svečio kolega prof. Algis Piskarskas. Nobelio premijos laureatas Vilniuje skaitys plenarinę paskaitą (kuri taip pat bus ir kaip Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario inauguracinė paskaita) tarptautinėje fizinių ir gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Open Readings“. Planuojama, kad jis aplankys VU Lazerinių tyrimų centrą, taip pat apsilankys ir lazerių pramonės įmonėse LIGHT CONVERSION ir EKSPLA.
