2019-ųjų energetikos rinka – nauja kainų realybė ir investicijos į efektyvumą

2019-ieji daugeliui šalies įmonių, kaip ir buitiniams vartotojams, atnešė padidėjusias elektros kainas. Todėl nemažai įmonių šįmet ieškos būdų, kaip šią kainą sumažinti, o tarp galimų pasirinkimų – nauji energijos produktai, efektyvūs energijos sprendimai ir autonominė elektros gamyba. Tiesa, šioje srityje turėtų pagelbėti ir Energetikos ministerijos ruošiama lengvata. Tuo metu pasiruošimas buitinių vartotojų rinkos liberalizavimui yra sustojęs.

Nauja elektros kainų realybė

Į 2019-uosius įžengėme susitaikę su nauja elektros kainų realybe – smarkiai išaugusios praėjusių metų pradžioje, jos taip ir negrįžo į tą lygį, prie kurio nepriklausomos rinkos dalyviai buvo įpratę per ankstesnius keletą metų. Tiesa, smarkiau išaugusias kainas daugiau verslų pajuto tik praėjusį rudenį, kai reikėjo pasirašyti naujas elektros įsigijimo sutartis ateinantiems metams.

Elektros kainos biržoje šių metų pradžioje, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, išlieka didesnės daugiau kaip 40 procentų. Elektros kainos išaugusios ne vien vietinėje Baltijos ir Šiaurės šalių zonoje, bet ir likusioje Europos dalyje. Tokiai tendencijai didelę įtaką turėjo ES siekis stabdyti pasaulinę klimato kaitą ir panaikinti perteklines CO₂ kvotas, dėl to jų kainos rinkoje kelis kartus išaugo, o energijos gamyba naudojant tradicinius gamybos šaltinius pastebimai pabrango.

Šiuo metu prognozuojama, kad 2019 m. elektros kainos išsilaikys panašiame lygyje, todėl verslui teks susitaikyti su šia naująja realybe. Tiesa, įmonės nėra visiškai bejėgės – yra priemonių, kurios gali padėti valdyti aukštų kainų riziką. Pavyzdžiui, nepriklausomi energijos tiekėjai gali pasiūlyti lankstesnių elektros energijos produktų, kurie padėtų greičiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje ir pasinaudoti elektros kainų mažėjimo tendencija.

Nuo šių metų pradžios įmonėms atsirado Vakarų Europoje itin paplitusi galimybė fiksuoti elektros kainą pasirinktam laikotarpiui ateityje. Kai kaina fiksuojama 3–4 kartus per metus, tai leidžia įmonėms neįsipareigoti pirkti elektros už tą pačią kainą ištisus 12 mėnesių. Stebėdamos rinkos kainų pokyčius ir nelaukdamos metų pabaigos, jos pačios kelis kartus metuose gali nuspręsti, kuriam laikotarpiui ir kokią elektros kainą jos nori fiksuoti. Toks būdas pravartus tuomet, kai rinkos kainos linkusios smarkiai svyruoti – taip įmonės gali išvengti ilgo laikotarpio įsipareigojimų ir efektyviau valdyti savo išlaidas elektros energijai.

Energinis efektyvumas ir autonominė gamyba

Kita galimybė įmonėms – energijos vartojimo efektyvumą galintys padidinti sprendimai ir autonomiška elektros gamyba. Išaugusios elektros kainos skatina iš naujo įvertinti tokių sprendimų atsiperkamumą ir persvarstyti investicijų prioritetus. Pavyzdžiui, atnaujinusios reaktyviosios galios kompensavimo įrenginius ar seno tipo apšvietimo lempas pakeitus taupiais LED sprendimais, įmonės gali sutaupyti 50–80 proc. šioms reikmėms sunaudojamos energijos. Tokios investicijos atsiperka per 2–5 metų laikotarpį.

Kalbant apie autonomišką elektros gamybą, vienas iš techniškai nesudėtingų sprendimų yra saulės elektrinės. Iki šiol nemaža dalis įmonių į jas žvelgė skeptiškai dėl palyginti ilgo atsipirkimo laikotarpio, siekusio apie 15–20 metų. Tačiau išaugusios elektros kainos ir toliau pingančios technologijos skatina keisti tokią nuostatą. Šiuo metu įrengti 1 kWh instaliuotos saulės elektrinės galios kainuoja apie 800–900 eurų. Atsižvelgus į elektros kainą, saulės elektrinės atsipirkimo terminas yra sutrumpėjęs iki 7–10 metų. Be to, klientams nepriklausomi energijos tiekėjai gali pasiūlyti įsidiegti saulės elektrines be išankstinių investicijų, tokiu atveju sprendimo kaina įtraukiama į mėnesio mokestį už elektrą ir išskaidoma per kelerius metus.

Geros naujienos pramonės įmonėms

Energetikos ministerija šiuo metu kuria tvarką dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lengvatos, kuria galėtų pasinaudoti daug elektros sunaudojančios pramonės įmonės. Pagal su EK suderintą tvarką daugiau kaip 1 GWh elektros energijos per metus sunaudojančios įmonės galėtų susigrąžinti 85 proc. sumokėtos VIAP dalies.

Prašymus šiai lengvatai gauti įmonės galės pateikti iki šių metų liepos 1 dienos. Tokiu žingsniu Vyriausybė siekia padidinti pramonės konkurencingumą, tuo metu daug elektros naudojančios įmonėms tai bus būdas sumažinti savo sąnaudas ir gamybos savikainą.

Nežinia dėl buitinių vartotojų

Praėjusiais metais buvo patvirtinta nauja Lietuvos energetikos strategija. Viena iš svarbių jos dalių – buitinių vartotojų rinkos liberalizavimas nuo 2020-ųjų pradžios. Praėjusiais metais buvo žengti keli reikšmingi žingsniai link to – buvo parengta galimybių analizė, su ja supažindinti nepriklausomi energijos tiekėjai, įvertintos jų pastabos. Tačiau tolesnis techninių sąlygų ir atitinkamų teisės aktų rengimas šiuo metu, panašu, yra sustojęs.

Kaip rodo „Enefit“ ir jos pagrindinės bendrovės „Eesti Energia“ patirtis kaimyninėse rinkose, rinkos dalyviams pasiruošti sklandžiai aptarnauti buitinius klientus reikia bent 6 mėnesių laiko. Todėl visi rinkos veikimo principai turėtų būti aiškūs dar šią vasarą, iki kurios liko mažiau negu pusmetis. Nespėjus parengti atitinkamų teisės aktų ar juos parengus tik antroje metų pusėje, liberalizuotos rinkos startas gali būti vangus arba nukeltas ateičiai.