Socialinėje erdvėje apstu klaidinančių reklamų, kurios tyko patiklių internautų. Alfa.lt pastebėjo, kad pastaruoju metu feisbuke ėmė plisti įtartini reklaminiai skelbimai, kviečiantys užsidirbti milžiniškus pelnus ir taip „pašiurpinti bankus“. Visgi ji įtarimų kelia ne tik dėl įspūdingo žadamo pelno, bet ir dėl rašybos klaidų.Socialinėje erdvėje apstu klaidinančių reklamų, kurios tyko patiklių internautų. Alfa.lt pastebėjo, kad pastaruoju metu feisbuke ėmė plisti įtartini reklaminiai skelbimai, kviečiantys užsidirbti milžiniškus pelnus ir taip „pašiurpinti bankus“.
„Mokslus baigęs paauglys atrado didžiausią spragą dirbantiesiams. Lietuviai, kurie pasekė jo pėdomis, užsidirbo 5450 proc. į savo sąskaitas. <...> Bankai išsigandę: visi gali taip pat pasielgti!“ – rašoma vienoje tokių reklamų.
Visgi ji įtarimų kelia ne tik dėl įspūdingo žadamo pelno, bet ir dėl rašybos klaidų. Juolab kad patys lozungai apie išsigandusius bankus verčia susimąstyti, ar viskas čia gerai. O gerai tikrai nėra.
Kaip Alfa.lt teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Irena Valiušaitienė, šiuo konkrečiu atveju reklamuojamos virtualiosios valiutos, t. y. siūloma jomis prekiauti internetinėje prekybos platformoje „Crypto Trader“. Visgi toks pasiūlymas – itin pavojingas. „Pasinaudodami tokiais ir panašiais pasiūlymais, žmonės rizikuoja prarasti visas investuotas lėšas“, – įspėja I. Valiušaitienė.
Anot jos, išvydę tokio pobūdžio reklamas žmonės turėtų būti itin budrūs ir aklai netikėti siūlomais aukso kalnais. Ji taip pat priduria, kad Lietuvos bankas aktyviai stebi finansų sektorių, skelbia įspėjimus apie nelegalias – neturinčias reikiamos licencijos teikti finansines paslaugas – įmones, blokuoja jų interneto svetaines ir perduoda informaciją apie visus įtartinus atvejus teisėsaugos institucijoms.
„Mes stebime informaciją internetinėje erdvėje, taip pat ir socialiniuose tinkluose, tačiau prekybos virtualiosiomis valiutomis paslaugų teikėjai nėra reguliuojami ir prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, todėl Lietuvos bankui nėra suteikta teisė šių asmenų atžvilgiu imtis priežiūros priemonių. Dėl to geriausias patarimas – labai atsargiai vertinti pasiūlymus investuoti į neprižiūrimas bei nereguliuojamas priemones ir svarstyti tokio investavimo galimybes tik pasidomėjus, kam priklauso virtualiųjų valiutų keityklos, kuriomis ketinate naudotis, taip pat jų verslo modeliu, skaidrumu ir tuo, kaip jas vertina visuomenė. Taip pat labai svarbu įsitikinti, kad suprantate šios priemonės ypatumus ir su ja susijusias rizikas“, – akcentuoja Lietuvos banko atstovė.
Anot pašnekovės, visų pirma, yra labai didelė rizika, kad virtualiųjų valiutų „kūrėjai“ gali dingti su visais pinigais, nes jas neretai kuria ir valdo nežinomi asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri. Antra, virtualiųjų valiutų saugyklos ir keityklos gali nukentėti nuo internetinių įsilaužėlių ir pinigai gali būti pavogti. Be to, negavus už virtualiąsias valiutas įsigytos prekės ar paslaugos, praktiškai neįmanoma susigrąžinti pinigų ar pasinaudoti kompensacijomis.
„Virtualiųjų valiutų vertė labai svyruoja, kadangi nėra jokios sąsajos su realiuoju turtu, jų kursas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei kitų, tradicinėms valiutoms nebūdingų veiksnių, pavyzdžiui, mažėjančios galimybės sukurti naujų virtualiosios valiutos vienetų ar teisinio reguliavimo pokyčių. Atsiskaitymo virtualiosiomis valiutomis vietų skaičius yra ribotas, o ir išsigryninti į jas investuotus pinigus yra sudėtinga“, – aiškina I. Valiušaitienė.
Kartu Lietuvos bankas įspėja saugotis finansų rinkoje nelegaliai veikiančių įmonių bei jų atstovų, kurie siekia įvairiais būdais ir priemonėmis pasisavinti investuotojų lėšas.
I. Valiušaitienė primena tris atsargumo taisykles neprofesionaliems investuotojams:
- Pirma taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.
- Antra taisyklė – patikrinti, ar finansines paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tai galima padaryti Lietuvos banko svetainės Lb.lt skiltyje „Licencijavimas“. Prisiminkite – įmonės pavadinimas turi tiksliai sutapti su nurodytu Lietuvos banko interneto svetainėje.
- Trečia taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“. Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl. bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams.
