Perspėja: universitetų jungimas kokybės nepagerins

Jeigu universitetų sujungimas yra tik nekilnojamojo turto ir resursų padalijimas, tai kokybės proveržio gerinant universitetus nebus, LRT RADIJUI sako Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė. Anot jos, iki šiol nėra aiški sujungiamų universitetų kultūra ir tikslai.

V. Būdienės teigimu, tikslas vien konsoliduoti resursus, tikintis, kad nuo to pagerės universitetų kokybė, yra nepateisinamas. Anot pašnekovės, universitetų jungimas yra labai sudėtingas procesas, kuriam yra būtini du komponentai: laikas ir papildomi resursai: „Išteklių konsolidavimas, kaip šūkis, ilgalaikėje perspektyvoje galbūt ir veiks, bet trumpalaikėje perspektyvoje reikės investicijų.“

Anot V. Būdienės, universitetai nebuvo ir nėra verčiami susijungti, spaudimą jaučia tik Lietuvos sporto universitetas (LSU), tačiau aiškios vizijos, pasak pašnekovės, universitetai nepateikia: „Nebuvo bandoma laužyti universitetams stuburų, kas yra gerai. LSU jaučia tam tikrą prievartą, kurios nereikėtų taikyti. Aukų nematyti, bet vis tiek yra neaiški universitetų kultūra, situacija ir tikslai ateityje. Jeigu susijungimas yra tik nekilnojamojo turto konsolidavimas, resursų persidalijimas, tai jokio kokybės proveržio nebus.“

V. Būdienės nuomone, tai, kad universitetams iškyla grėsmė išnykti, yra valstybės gėda: „Dėstytojų atlyginimai labai žemi, save gerbiančioje valstybėje taip neturėtų būti. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai turėtų būti pakelti 60 proc. Taip jie taptų nors kiek normalesni, bet tikrai nebūtų tokie, kaip užsienio dėstytojų, nors stengiamės lygiuotis į užsienį. Reikia investuoti ne tik į dėstytojų algas, bet ir į galimybes stažuotis užsienyje, gauti kūrybines atostogas.“

Premjero patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unės Kaunaitės teigimu, aukštųjų mokyklų reforma nėra tik tinklo klausimas. Reformos siekis yra aukštesnė universitetų kokybė, kurią apima geresnės studijos, finansavimo klausimai ir administravimas.

„Tinklo pertvarka yra būtent didesnis resursų sutelkimas, nes procesai, kurie vyksta valstybėje daugiau nei dešimtmetį, yra žmonių mažėjimas, emigracija, o struktūrų turime tiek pat. Tai reiškia kur kas didesnį mokslininkų pasiskirstymą, mažesnį studentų skaičių, žemesnius atlyginimus. Tikimės, kad tinklo pertvarka padės sutelkti turimus resursus ir reikš didesnius finansus kiekvienam universitetui“, – akcentuoja U. Kaunaitė.

Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus, profesoriaus Artūro Žukausko nuomone, ši reforma reikalinga, nes Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra įstrigusi žemos kokybės sferoje. Jo nuomone, pertvarka atvers naujas galimybes universitetų kokybei didinti.

„Mes žiūrime į Šiaulių universiteto (ŠU) prijungimą, kaip į naujas galimybes tiek vienam, tiek kitam universitetui. VU nuo šiol imasi mokytojų rengimo, jam reikalingas pastiprinimas iš tų įstaigų, kurios turi patirtį mokytojų rengime. Kaip žinoma, ŠU turi stiprią mokytojų rengimo tradiciją. ŠU gaus galimybę persiformuoti kaip regioninis VU padalinys, visai kitu formatu, kur yra rengiami būtent mokytojai, reikalingi regiono verslui, ir paliekami tik tie mokslininkai, kurie turi tam tikras stiprybes“, – sako A. Žukauskas.

Jo aiškinimu, dalis ŠU bendruomenės priešinosi susijungimui su VU, bet didžioji dauguma sutiko su pasiūlymu, kurį suformulavo VU. Kaip teigia pašnekovas, VU bendruomenei taip pat kilo abejonių dėl šių aukštojo mokslo įstaigų jungimosi.

„Valstybėje sparčiai mažėja gyventojų, traukiasi visi sektoriai, tarp jų ir universitetinis, todėl dabar yra geriausias laikas, kai galima tos mažėjančios kiekybės sąskaita nukreipti išteklius į kokybės didinimą. Kas nepasinaudos šia galimybe, gali tapti ir šios reformos pralaimėtojais“, – įspėja A. Žukauskas.

Paklaustas, kaip vertina Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) susijungimą, VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas teigia, kad tai išeis tik į gerą. Pasak pašnekovo, reforma pagerins studijų kokybę ir paskatins naujas mokslines kryptis.

„Mes turime žiūrėti, kokių specialistų mums reikės ateityje ir tai labai stipriai susiję su universitetų jungimu. Reikia rengti specialistus, prisitaikiusius prie tokios rinkos, kurioje galėtų dažnai keisti darbą. Kalbant apie VGTU ir MRU jungimą, dabar technologijos ateina į visas sritis [...]. Pasižiūrėjus į jaunus technologijų universitetus, matyti, kad tų universitetų struktūrą sudaro ne tik technologiniai mokslai, bet ir socialiniai, ir humanitariniai mokslai, ir teisė“, – akcentuoja A. Daniūnas

Kaip teigia A. Daniūnas, iki vasario mėnesio bus parengti dokumentai, pagal kuriuos bus vykdomas universitetų jungimas. Vis dar planuojama, kokie šie universitetai bus, tačiau jau dabar yra žinoma, kad sritys, kurios dubliuosis, susilies, o tai, kas yra unikalu kiekviename universitete, bus išlaikoma.

Pasak A. Daniūno, visiems atrodo, kad Vilniuje yra kuriami du panašūs universitetai. Tačiau kiekvienas universitetas turės savo misiją: „VU yra klasikinis, o kitas [VGTU ir MRU] universitetas bus labiau orientuotas į technologijas, jų taikymą. Daryti du vienodus universitetus tame pačiame mieste nebūtų tikslo.“

Paklaustas, kodėl Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nebuvo prijungtas prie VU, prof. A. Žukauskas mano, kad LEU bendruomenė, matyt, nematė naujų galimybių, kurios atsirastų susijungus su VU, o įžiūrėjo naujas galimybes jungiantis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU).

„LEU buvo išsisėmęs turiniu, universiteto vadovybė buvo silpna ir jie nusprendė prisijungti prie VDU. Aš nesakyčiau, kad kažkas žlugo, gyvenimas eina į priekį, jeigu kur nors yra stringama ir nebejudama pirmyn, reikia ieškoti, kaip tai pakeisti“, – sako A. Žukauskas

V. Būdienė taip pat mano, kad LEU krizė brendo senokai: demografiniai pokyčiai, universiteto vadovybė nesiėmė esminių priemonių keičiant administravimą, dėl ko šio universiteto nebeliko. „LEU, galima sakyti, buvo pasidalintas tarp VU ir VDU, juk dalis LEU dėstytojų perėjo dirbti į VU“, – pabrėžia V. Būdienė.

Paklaustas apie universitetų jungimo lėšas, prof. A. Žukauskas teigia, kad jos yra kur kas mažesnės, nei skelbiama spaudoje – 123 mln. eurų: „VU gaus vos kelis milijonus tiems jungimosi procesams. Didžioji dalis visos šios sumos buvo panaudota tam, kad VU būtų paskatintas jungtis [...]. Gal ši suma viešai padidinta dėl valdžios komunikacijos, bet iš tiesų šios lėšos daug mažesnės. Tačiau net ir nesijungdami tuos pinigus būtume gavę.“

V. Būdienės aiškinimu, pinigai, skirti universitetų jungimui, nebus skirti vien šiai reformai: „Čia pasirodo visas „grožis“, kas daroma su aukštuoju mokslu. Šie pinigai bus padalinti seniau sukurtiems planams įgyvendinti, pavyzdžiui, infrastruktūros atnaujinimui. Tai yra daroma prisidengiant universitetų jungimo reforma.“

Plačiau – radijo laidos „LRT aktualijų studija“ įraše.