5 technologiniai 2018 metų proveržiai

2018 metais daug dėmesio skirta dirbtiniam intelektui: vos ne kasdien pasirodydavo naujienos apie DI įveikiamas užduotis. Tačiau, kas liko iš esmės? Kokios technologijos nūnai išties keičia pasaulį, o ne lieka vien pramoga? Štai penki svarbiausi 2018-ųjų proveržiai.

Virtualūs balso asistentai pagaliau tapo naudingi

2018 metų gegužę „Google“ pradėjo naują virtualių balso asistentų (VBA) istorijos skirsnį. „Google Assistant“ tiesiai iš konferencijos I/O scenos paskambino į saloną ir išmanaus telefono savininką užregistravo kirpimuisi. „Google“ VBA suderino tikslų laiką, dieną ir visa kita. Pašnekovas netgi nesuprato, kad kalbėjosi su dirbtiniu intelektu – asistentas savo šneką paįvairino žmogiškais jaustukais. 2018 metų gale „Google Assistant“ jau buvo galima naudoti 80-yje šalių, 30 kalbų.

Nuo „Google“ neatsilieka ir pagrindinis konkurentas ⁠– „Amazon“. Jos išmaniosios kolonėlės su balsine pagalbininke Alexa tebelieka šio segmentų pardavimų lydere. Deja, „Alexa“ moka mažiau kalbų (viso šešias: anglų, prancūzų, vokiečių, japonų, italų ir ispanų). Tačiau abu VBA panašūs nauja tęstino pokalbio funkcija. Dabar nebebūtina prieš kiekvieną repliką sakyti „Okei, Google“, „Sveika, Alexa“ ir kitas frazes. Pavyzdžiui, „Alexa“ išmoko tęsti pokalbį, jei vis kitą klausimą užduosite per penkias sekundes nuo ankstesnės replikos. Pakanka vieną kartą asistentą „pažadinti“, ir jis pradės pokalbį.

Potencialios VBA galimybės beribės. Jei dabar kalbame apie dirbtinio intelekto atliekamus telefoninius skambučius, tai vėlai mūsų tikriausiai laukia vieši pasirodymai, naujienų laidos ir dar daug kas. Kaip pajuokavo vienas žurnalistas, po penkių metų „Google Assistant“ pats ves „Google I/O“, – „Google“ CEO Sundar Pichai galės sėdėti pirmoje eilėje ir stebėti savo kūrinį, nepakildamas į sceną.

Miestai išmanėja

2018 metais paaiškėjo, kad technologijos ateina ne tik į žmonių namus pagerinti jų buitį. Dabar technologijos kuriasi miestuose ir keičia jų pavidalą. Dukterinė „Google“ kompanija „Sidewalk Labs“ Toronte ėmė statyti išmanųjį Quayside rajoną.

Kas yra išmanusis rajonas, pagal „Google“? Visiškai bepilotis transportas – tiek asmeninis, tiek ir viešasis. Visiškas perėjimas prie ekologiškai švarios energetikos. Informaciją apie oro kokybę, triukšmo lygį ir situaciją keliuose renkantys platūs jutiklių tinklai, padės tobulinti infrastruktūrą.

„Sidewalk Labs“ į projektą investavo apie 50 milijonų dolerių. Bendra technologinių renovacijų Toronte kaina vertinama 1 mlrd. dolerių. Jei projektas bus sėkmingas, analogiški projektai bus įgyvendinti San Franciske, Denveryje, Los Andžele ir Bostone.

Tendencija aiški ne vien JAV ir Kanadoje – Saudo Arabijos kronprincas Mohamedas bin Salmanas al Saudas paskelbė apie inovatyvaus miesto statybą Raudonosios jūros pakrantėje. Projektas pavadintas NEOM. Miestas egzistuos „nepriklausomai nuo jau esančių valstybinių struktūrų“ bendradarbiaujant investuotojams ir stambiam verslui. Pradiniame etape į statybą bus investuota daugiau nei 500 mlrd. dolerių. Pasak šalies valdžios, NEOM – unikalus robotechnikos, papildytosios realybės miestas, kur visose gatvėse – ateities transportas.

Visur – padirbti video

Tai, kas vos prieš metus buvo vertinama kaip žiaurus pornopokštas su įžymybėmis, 2018-aisiais tapo viena iš svarbiausių neurotinklų galimybių iliustracijų. Žinoma, mašininis mokymasis gali rašyti naujienas, diagnozuoti ligas ne prasčiau už gydytojus, tačiau visa tai, deja, nublanksta prieš galimybę sukurti padirbtą vaizdo medžiagą su bet kuriuo žmogumi.

2017 metų rudenį „Reddit“ naudotojas, pasivadinęs „deepfakes“, įkėlė kelis pornografinius siužetus su aktorėmis Gal Gadot, Emma Watson ir Maisie Williams. Video buvo padirbti – sukurti, naudojant neurotinklą. Kai kuriuose įrašuose padirbinį išduodavo vizualiniai artefaktai, tačiau neįgudęs naudotojas iš tiesų galėjo nuspręsti, kad mato tikrą kompromatą. Tikras populiarumas technologiją aplankė jau 2018 metais, atsiradus nemokamai „FakeApp“ programai, padedančiai nesunkiai sukurti „deepfake-video“. Šis instrumentas toks paprastas, kad, kad juo pasinaudoti gali ir eiliniai vartotojai. Neurotinklo treniravimui reikia šimtų atvaizdų – gerai apšviestų ir aiškiais veido bruožais.

Ir jei iš pradžių videopadirbiniai būdavo daugiausiai aptarinėjami „Reddit“, tai dabar jie tapo grėsme nacionaliniam saugumui. Dabar netgi JAV Gynybos ministerijos pažangių tyrimų projektų agentūra (DARPA), kur prieš 40 metų, iš esmės, sugalvojo internetą, skyrė beveik 70 mln. dolerių sukurti instrumentą, kuriuo būtų galima atskirti „deepfake“ filmukus. Tuo tarpu „Wall Street Journal“ žurnalistai skubiai mokomi atskirti „FakeApp“ produkciją nuo tikrų vaizdų.

5G tinklas – sparčiausias

Pasaulis sustingo, laukdamas spartos proveržio – apie naujos kartos mobilųjį 5G ryšį 2018 metais kalbėta labai daug. Visavertis technologijos debiutas įvyko vasarį, Olimpiadoje Pjongčange. Pietų Korėja paprastai būna viena iš pirmųjų imasi bandyti naujos kartos mobiliuosius ryšius (taip nutiko su 3G ir 4G). 2018 metų Olimpiadoje bobslėjininkų naudotose rogėse buvo sumontuotos penktos kartos mobiliojo ryšio tinklą palaikančios kameros. Taip tiesiogiai transliuoti unikalūs kadrai – žiūrovai matė tokią trasą, kokia buvo prieš sportininkus. Tokios kameros naudotos ir dailiojo čiuožimo rungtyje. Naudojant aparatūrą, sportininkų pasirodymus buvo galima stebėti šimtu skirtingų rakursų.

Kalbant sausais skaičiais, 5G – tinklas, kurios pralaida didesnė, nei 10 Gbit/s, palaikantis iki 100 milijonų skirtingų aparatų viename kvadratiniame kilometre pasijungimą vienu metu su minimalia delsa (vos 1 milisekundė; dabartinės technologijos užtikrina tik 5–50 milisekundžių). Dar svarbiau, kad su šia technologija prasidės iškart keli didžiuliai projektai. Visų pirma – bepiločiai automobiliai, kuriems būtinas didelės spartos internetas. Autonomobiliai 5G atnaujins kelių eismo sąlygų pokyčius. Antra, tai daiktų internetas (IoT) ⁠– koncepcija, pagal kurią visi išmanūs įrenginiai sujungiami į vieningą sistemą. Globalus daiktų internetas – tai tarpusavyje duomenimis besikeičiančių milijardų įrenginių susijungimas vieningoje erdvėje.

Metalo 3D spausdinimas

3D spauda masiškai taip ir nepaplito, nors technologijai jau maždaug 10 metų. Daugelis ekspertų sutaria, kad pagrindinis energingo jos kilimo stabdis yra tai, kad jie dažniausiai dirba su plastiku. 2018 metais viskas pasikeitė – rinkoje pagaliau pasirodė metalą spausdinantys spausdintuvai.

Prie to prisidėjo iš karto kelios kompanijos. Startuolis iš Bostono, „Markforged“, rinkai pateikė su metalu dirbantį 3D spausdintuvą už 100 tūkstančių dolerių. „Desktop Metal“ kompanija (irgi iš Bostono), kaip ir „Markforged“, išleido savo spausdintuvą, tačiau naudotojui pateikė dar ir paruoštus metalo spaudai daiktų dizainus generuojančią programinę įrangą.

Kitaip nei plastmasinių gaminių 3D spauda, kuri panašesnė į pramogą, metalinių gaminių spauda pakeis pačią masinės gamybos sistemą, mano „MIT Technology Review“ analitikai. Tarkime, bet kokią trūkstamą detalę galima paprasčiausiai atspausdinti, o ne pradėti masinę gamybą. Įsivaizduokite, kad seniems automobiliams, televizoriams ir kitiems technikos raritetams nereikės ieškoti atsarginių dalių – retą komponentą galima tiesiog atsispausdinti. Gamyklos galės nebepirkti kas keletą metų vis naujos įrangos. Metalo 3D spausdintuvais bus galima nuolat atnaujinti staklių dalis, ir taip taip gerokai prailginti jų tarnavimo laiką.

Dar pavyzdžių? Didžiojoje Britanijoje pacientui įstatė 3D spausdintuvu pagamintus titaninius šonkaulius, o Prancūzijoje aviacijos kompanija „Stelia Aerospace“ atspausdino lėktuvo fiuzeliažą sutvirtinusį elementą.