„Norėčiau, kad „Tesla“ būtų privati. Viešumas mažina mūsų efektyvumą“, – sakė Elonas Muskas pernai. O neseniai jis pareiškė nutaręs pašalinti kompaniją iš biržos ir išpirkti akcijas po 420 dolerių – tai beveik 10 % daugiau, nei dabartinė jų kaina. Po tokio pareiškimo biržoje kilo tikras ažiotažas – elektromobilių gamintojo akcijų kainos šovė į viršų.„Norėčiau, kad „Tesla“ būtų privati. Viešumas mažina mūsų efektyvumą“, – sakė Elonas Muskas pernai. O neseniai jis pareiškė nutaręs pašalinti kompaniją iš biržos ir išpirkti akcijas po 420 dolerių – tai beveik 10 % daugiau, nei dabartinė jų kaina. Po tokio pareiškimo biržoje kilo tikras ažiotažas – elektromobilių gamintojo akcijų kainos šovė į viršų.
Tačiau būtent toks rinkos kintamumas „Teslos“ įkūrėjui ir nepatinka. Muskas pavargo nuo viešumo. Jam nepatinka, kai akcijų kainos svyravimai „atitraukia darbuotojus nuo darbo“ (visi darbuotojai – smulkieji akcininkai), o valdžia negali laisvai priimti sprendimų.
Pastaruoju metu automobilių gamintojo akcijų būsena turbulentiška – tam ne pačią mažiausią įtaką daro emocingi Musko įrašai socialiniuose tinkluose, bet labiausiai kotiruotės atkartoja netolygią pačios kompanijos vystymosi dinamiką. Tačiau visa ankstesnė dinamika – štilis, palyginus su audra, kilusia po tvito apie „Tesla“ akcijų išpirkimo su dosnia premija planus.
Prieš Musko tvitą laikraštyje „Financial Times“ pasirodė publikacija apie tai, kad suverenus Saudo Arabijos fondas šiais metais nupirko nuo 3 % iki 5 % „Tesla“ akcijų už, atitinkamai 1,7–2,9 mlrd. dolerių. Netrukus Muskas paskelbė, kad nori patraukti kompaniją iš biržos, įkainodamas akcijas 420 dolerių (šiuo atveju kapitalizacija būtų 82 mlrd. dolerių, dabar gi ji yra 62 mlrd. dolerių). Nors 2013 metais JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija leido kompanijoms savo planus skelbti socialiniuose tinkluose, verslininko planus rimtai įvertino ne visi investuotojai. Muskas mėgsta pajuokauti „Twitteryje“. Be to, glumina pasirinkta suma: 420 (tariama kaip „keturi dvidešimt“) – žargoniškas marihuanos rūkymo pavadinimas.
Ir visgi kotiruotės išaugo – 7 %.
Paskui „Tesla“ vadovas rašė, kad savo paketo neparduos (milijardierius tebėra stambiausias akcininkas, jam priklauso 20 %) ir užtikrinimui darsyk pakartojo savo pasiūlymą. Tai ugnin dar šliūkštelėjo žibalo, tad NASDAQ buvo priversta prekybą „Tesla“ akcijomis porai valandų pristabdyti. Biržos uždarymo momentu jos iš viso pabrango 11 %, padidindamos Musko kapitalą 1,4 mlrd. dolerių. Neblogai. Tačiau klausimas, kas bus toliau, tebelieka atviras.
Jei Muskui savo planą įgyvendinti pavyks, operacija taps didžiausiu istorijoje išpirkimu. Ankstesnis rekordas priklauso JAV energetikos kompanijai TXU, savo akcijų išpirkimui 2007 metais išleidusiai 48 mlrd. dolerių („Tesla“ turės sukrapštyti 66 mlrd. dolerių, neskaičiuojant Musko paketo išpirkimo).
O ką, jei sumanymas nepavyks? Norint išvesti kompaniją iš biržos, reikia gauti 51 % akcininkų sutikimą – maždaug tiek sudaro paties Musko paketas kartu su rizikos kapitalo fondų („T. Rowe Price Associates“, „Fidelity Investments“, „Ballie Gifford“, „Vanguard Group“) dalimi. Tačiau, nors Muskas pareiškė apie neva užsitikrintą direktorių tarybos paramą, ji kol kas tik pažadėjo įkūrėjo pasiūlymą nuodugniai išnagrinėti.
Labiausiai Wall Streeto analitikus jaudina vienas klausimas: iš kur, tiesą sakant, pinigai? Nuostolingai kompanijai su nepastoviu pinigų srautu nebus lengva gauti kelių dešimčių milijardų dolerių kreditą. Muskas užtikrino, kad finansavimo klausimas išspręstas. Tačiau paaiškėjo, kad „Bloomberg“ apklausti labiausiai tikėtini derybų dalyviai – bankai ir fondai, apie būsimą sandėrį nieko nežino.
Pajutę kraujo kvapą, juristai perspėja „Tesla“ apie neišvengiamą teisinį persekiojimą, jei verslininko ketinimai neatitiks darbų. Potencialių ieškovų, pardavusių akcijas prieš Musko tvitą, advokatai tikriausiai pareikalaus vidinių kompanijos dokumentų, kad išsiaiškintų, ar automobilių gamintojo vadovas išties susitarė dėl išpirkimo finansavimo. Jei Muskas blefuoja – jo kompaniją apkaltins rinkos manipuliavimu.
