Elektroninės prekybos pozicijos Europoje stiprėja

Elektroninė prekyba tampa vis labiau konkurencinga tradicinei – re guliarių pirkėjų internetu dalis auga ir tokį apsipirkimo procesą šiandien renkasi 1 pirkėjas iš 2. Tad kokios yra elektroninių pirkimų rinkos ir jos vartotojų aktyvumo tendencijos Europoje bei Lietuvoje?

Pirkimas internetu įgauna pagreitį

„DPD grupės“ vykdytos tarptautinės apklausos duomenys atskleidžia, kad Europoje internetiniai pirkėjai 11,3 % visų savo pirkimų atlieka internetu ir daugiau nei pusė jų tai daro bent kartą per mėnesį. Pasak Gabrieliaus Bilevičiaus, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims, tai iš dalies lemia pirkėjų turėtos patirtys.

„Reguliariai internete apsiperkančių vartotojų dalis daugumoje Europos šalių didėja ir tai patvirtina, kad pirkimas internetu įgauna pagreitį. Vartotojai, išbandę prekių įsigyjimą elektroninėse parduotuvėse ir turėję teigiamas patirtis tiek pirkimo, tiek prekių pristatymo procesuose, dažniausiai jį renkasi ir toliau. 86 proc. visų internetinių pirkimų Europoje yra įvykdomi trečdalio visų elektroninių parduotuvių pirkėjų, dažniausiai stambiųjų įmonių. Tačiau internetu perkančių pavienių vartotojų gretos auga itin sparčiai“, – teigia jis.

Vartotojų aktyvumas yra lemiamas rinkos dydžio

Apklausos duomenimis, Lietuvoje vos 9,1 proc. visų pirkimų atliekama internetu – tai yra daugiau nei Latvijoje bei Estijoje, kur pirkimų internetu įvykdoma mažiau negu 8 proc., tačiau daug mažiau nei kitose Europos šalyse. Pasak G. Bilevičiaus, tokie skirtumai priklauso ir nuo internetinės prekybos rinkos dydžio skirtumų tarp šalių.

„Kai kuriose šalyse, sakykime, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, o ypač Rusijoje, internetinės prekybos rinka auga daug greičiau nei tokiose šalyse kaip Latvija ir Estija, kur jos dalis vis dar ganėtinai maža. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė jau kuris laikas stiprina savo vaidmenį kaip pagrindinė elektroninių parduotuvių rinka Europoje. Prie to prisideda ir kartu vis labiau augantis pirkėjų aktyvumas, ypatingai tų, kurie internetu perka bent kartą per savaitę“, – komentuoja G. Bilevičius.

Interneto pasiekiamumas neatspindi pirkimo internetu dažnio

Interneto pasiekiamumo (kitaip – internetu besinaudojančių vartotojų kiekio) vidurkis Europoje – 82 proc., reguliariai elektroninių parduotuvių paslaugomis naudojasi 54% internetinių pirkėjų ir šis skaičius daugelyje šalių auga. Apklausos duomenys rodo, kad interneto vartotojų šalyje kiekis nėra tiesioginis pirkimų internetu reguliarumo atspindys.

„Lietuvoje internetu naudojasi 77 proc. vartotojų, 45 proc. internetinių pirkėjų elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per mėnesį. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje interneto pasiekiamumas tik 1 proc. mažesnis, tačiau reguliariai internete perkančių pirkėjų – vos 39 proc. Bene didžiausia interneto skvarba (93 proc.) yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje iš visų internetinių pirkėjų bent kartą per mėnesį perkančių – 66 proc., kas yra daugiau už Europos vidurkį. Lyginant skirtingose šalyse esančią interneto skvarbą, pastebima, kad tai nėra pagrindinis apsipirkimo internetu reguliarumą lemiantis veiksnys“, – komentuoja ekspertas.

Pirkimą skatina technologinės naujovės

Pasak G. Bilevičiaus, didelę įtaką elektroninei prekybai, o taip pat ir vartotojų aktyvumui turi technologinės pirkimo internetu galimybės bei jų tobulėjimas.

„Elektroninės parduotuvės iš dalies priklauso nuo naujų technologijų vystymosi. Įtaką daro mobiliosios technologijos, išmanieji įrenginiai, todėl mobiliųjų interneto svetainių bei programėlių kūrimas yra vienas iš veiksnių sėkmingam elektroniniam verslui. Naujosios technologijos taip pat skatina ir impulsyvius pirkimus – vartotojai susiduria su galimybe pirkti net ir būdami socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čia reklamuojamos prekės gali būti įsigyjamos paspaudus ant reklamos – jos automatiškai nukreipia į pirkėjo krepšelį internetinėje parduotuvėje. Atsiranda ir kitų novatoriškų apsipirkimo skatinimo būdų, kaip kad balsu suaktyvinamos prekybos paslaugos bei virtualioji realybė, jau pradedama pasitelkti ir elektroninei komercijai“, – aiškina jis.