Kauno vicemeras Povilas Mačiulis: KTU karjerai atveria naujas galimybes

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto magistro studijų absolventas ir doktorantas, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis gana anksti įsitraukė į visuomeninę veiklą, verslą, o vėliau ir į politiką. Įvairios veiklos ir skirtingų krypčių studijos jam padėjo atrasti naujų karjeros galimybių.

Jis buvo visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, viešosios įstaigos „Tavo pramogos“, asociacijos „Laisvės alėjos bendruomenė“ direktorius, UAB „Kauno saulėtekis“ rinkodaros vadovas. P. Mačiulis yra puikus pavyzdys, kad nereikia bijoti radikalių pokyčių renkantis specialybę ir studijas – prieš įstodamas į KTU mokytis ekonomikos, jis studijavo dizainą.

„Manau, kad dviejų krypčių išsilavinimas suteikia žmogui universalumo. O gebėjimas sujungti kelias disciplinas į, pavyzdžiui, produkto kūrimą – atveria naujas galimybes“, – įsitikinęs jis.

Kauno vicemeras yra atsakingas už daug svarbių miestui sričių: aplinkosaugą, energetiką, investicijas, darnią miesto plėtrą, ūkį ir infrastruktūrą, regioninį bendradarbiavimą, transportą. Pokalbį su politiku pradėjome nuo klausimo, kiek jo dabartiniam darbui praverčia žinios, įgytos KTU Ekonomikos ir verslo fakultete.

„Trumpai tariant, viešajame sektoriuje nemažai sprendimų priimama spontaniškai ir remiantis emocijomis, – mano P. Mačiulis, – Taip neturėtų būti. Man asmeniškai studijos KTU padėjo suprasti, kaip galima analizuoti, modeliuoti ir išgryninti geriausius ilgalaikius sprendimus. Be to, ekonominė logika yra bet kurios organizacijos pagrindas, todėl pažintis su ekonomika padeda ne tik koordinuoti konkrečias temas savivaldybėje, tačiau ir vystant privatų verslą“.

Su P. Mačiuliu, kuris rugsėjo 7–8 dienomis Birštone dalyvaus diskusijų festivalyje „Būtent!“ ir prisijungs prie diskusijos „Investuotojai jau Kaune. Kas toliau?“, kalbėjome apie šnektelėjome apie studijas.

– Kurios paskaitos jums patiko ir buvo naudingiausios?

– Negalėčiau išskirti kažkurios vienos paskaitos. Ekonomikos sritis man labai įdomi iš mokslinės, teorinės ir praktinės pusės, todėl visos paskaitos daugiau mažiau sudomino. Manau, kad naudą gali gauti kiekvienas studentas, tačiau vien tik lankyti paskaitas neužtenka. Dėstytojų pareiga parodyti kryptį ir atsakyti į esminius klausimus. Likusią naudą studentas turi pasiimti pats. KTU suteikia prieigą prie visų aktualių duomenų bazių ir šaltinių, reikia tik noro ir paskatų domėtis, plėsti akiratį.

– Kodėl rinkotės doktorantūros studijas KTU?

– Esu įsitikinęs, kad KTU yra stipriausias universitetas Lietuvoje, todėl tai lėmė mano pasirinkimą šiame universitete prieš tai pasirinkti magistrantūros studijas. Norėjosi tęstinumo, todėl dabar esu doktorantas ekonomikos kryptyje, kurią KTU koordinuoja drauge su Lietuvos energetikos institutu.

– Kokia yra jūsų disertacijos tema?

– Elektromobilių skatinimo priemonių vertinimas. Šią temą plėtoju, nes visada labai domėjausi ekonomikos skatinimo priemonėmis. Jos man įdomios ir iš mokslinės, ir iš praktinės pusės.

– Kaip atsitiko, kad po dizaino studijų Vilniaus dailės akademijoje atėjote į technologinės krypties universitetą?

– Smalsumas (šypsosi). O jeigu rimtai, esu tas žmogus, kurį domina labai daug temų. Todėl pradėjęs nuo dizaino studijų dabar savo akiratį plečiu ekonomikos ir energetikos srityje. Iš pradžių abejojau dėl šio radikalaus pokyčio. Tačiau dabar labai džiaugiuosi ir manau, kad dviejų krypčių išsilavinimas suteikia žmogui universalumo. O gebėjimas sujungti kelias disciplinas į, pavyzdžiui, produkto kūrimą – atveria naujas galimybes. Šiomis galimybės gyvenime ir naudojuosi.

– Kuo KTU gali būti patrauklus jaunimui?

– Tai tarptautinė žinių bazė, intelektuali bendruomenė. Kiekvieno studento pasirinkimas, kiek jis iš šios bendruomenės nori gauti naudos, kuri taps ypač vertinga, kai žmogus norės dirbti jį dominančioje srityje.

– Kas KTU patiko be mokslo?

– Prisipažinsiu, didelis užimtumas neleido pilnai įsitraukti į universiteto veiklas po paskaitų. Tapau vicemeru studijuodamas magistro studijose, todėl suderinti mokslą ir darbą reikalavo daug pastangų ir laiko. Gaila, tačiau neišbandžiau „Erasmus+“ studijų ir gyvenimo bendrabučiuose. Manau, kad kiekvienas tikras studentas turėtų tai išbandyti.