Inovacijų politika – nuolatinio ambicijų ir interesų konflikto įkaitė. Vis dėlto jos svarba neabejojama, apie tai savo metinėje kalboje užsiminė ir šalies prezidentė. Šiuo metu kuriamas inovacijų įstatymo projektas, todėl savo įžvalgas, siekiant geresnių rezultatų, pateikia dr. Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas. 
Inovacijų politika – nuolatinio ambicijų ir interesų konflikto įkaitė. Vis dėlto jos svarba neabejojama, apie tai savo metinėje kalboje užsiminė ir šalies prezidentė. Šiuo metu kuriamas inovacijų įstatymo projektas, todėl savo įžvalgas, siekiant geresnių rezultatų, pateikia dr. Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas.
Svarbu tinkamai parengti dokumentai
Remiantis konferencijų ir mokymų patirtimi, matoma aiški Lietuvos problema – įmonėms sunku dalyvauti Europos Sąjungos (ES) lygio paramos projektuose. Tiksliau, mūsų šalies įmonėms trūksta patirties ruošiant dokumentus. Kitose ES valstybėse vietinės kompanijos turi gerokai daugiau patirties ir pinigų, o Lietuvoje bet kokia didelė įmonė Lietuvos mastu yra maža Europos mastu. Trūksta ir patirties, ir pinigų. Dėl šios priežasties net labai geri produktai ir idėjos (inovacijos) turi mažai šansų būti pastebėtos tarptautiniu mastu, todėl beveik neturi šansų gauti finansavimo, jeigu konkuruoja su daug stipresniais varžovais.
Šią problemą reikėtų spręsti valstybės mastu – sukurti arba jau esamo (inovacijų) centro pagrindu įsteigti organizaciją, kuri nemokamai padėtų įmonėms rengti projektus ir kauptų informaciją bei augintų savo patirtį. Taip pat tai padėtų spręsti ir kitą problemą – pagelbėti įsisavinti daugiau ES skiriamų pinigų, nes nuolat girdima, kad Lietuvai sunkiai sekasi įsisavinti Europos skiriamus pinigus.
Sėkmės pagrindas – bendradarbiavimas
Informacija ir minėtų projektų sėkmė Lietuvoje dažnai slepiama ir neprieinama kitoms (naujoms) įmonėms. Pavyzdžiui, visiškai kitokia situacija Estijoje. Jeigu kokia nors įmonė čia įgavo patirties, ji dalijasi savo patirtimi su kitomis įmonėmis Estijoje ir neįžiūri problemų dėl savo konkurencingumo mažinimo kitų konkurentų atžvilgiu. Estijoje įmonės labiau veikia kaip skruzdėlės – turi bendrą informacinį lauką, o Lietuvoje labiau vyrauja individualumas. Suprantama, kad kiekviena šalis yra individuali ir turi skirtingą istorinį palikimą nuo senų laikų, tačiau svarbu suprasti, kad laikai keičiasi ir globalizacijos kontekste tik bendradarbiaujant tarptautinėje arenoje galima pasirodyti kur kas efektyviau.
Reikalavimai trukdo gauti paramą
Dėl ministerijų konflikto buvo sustabdytas „Inopatento“ projektas, kuris buvo tvarkomas, ruošiamas beveik dvejus metus. Be to, paramos sistema patentavimui nuo 2009 iki 2015 metų puikiai veikė, tačiau vėliau atsirado daug nepalankių taisyklių ir sąlygų (kai kurie reikalavimai tiesiog prieštarauja logikai). Dėl jų reikalavimų apimtis išaugo nuo 6 iki 93 puslapių, o gauti paramą net paprastiems patentavimo dalykams tapo gerokai sudėtingiau, taip pat sumažėjo paramos intensyvumas.
Savo metinėje kalboje šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad akademinis šalies potencialas matuojamas patentais, o ne vien moksliniais straipsniais. Vis dėlto patentai neatsiranda iš nieko, o iš teigiamo mokslo ir verslo bendradarbiavimo, komunikacijos tarp ministerijų. Lietuvoje noro kurti tikrai yra, tačiau biurokratinė terpė ir nepatogi pagalba valstybės mastu labai neigiamai veikia visą procesą. Vienintelis kelias tai įveikti – įvertinti ir sujungti žmonių idėjas, nes kryptingai judant galima pasiekti gerų rezultatų.
Mokslo ir verslo konfliktas
Dar didesnė problema nei ministerijų konfliktas – bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo. Nors technologijų parkų netrūksta, neaišku, ko reikia norinti sujungti mokslą ir verslą. Ši problema buvo jau aktyviai aptariama dar prieš 15 metų, tačiau inercijos momentas yra itin didelis. Lyginant to laikotarpio laikraščius su dabartimi, matomos beveik identiškos frazės. Verslui reikia naujų produktų, žinių, technologijų, tačiau labai dažnai mokslas nori judėti senu keliu nieko nekeičiant.
Dabar jaunimas nenori sieti savo ateities su mokslo sritimi, nes čia perspektyvos pakankamai silpnos, o karjera juda lėtai. Tai visiškai prieštarauja Z kartos savybėms – jie nori greitai, čia ir dabar, o ne po metų ar kitų. Dėl šios priežasties universitetams reikia aukštos kvalifikacijos verslo atstovų, analitikų ir intelektinės nuosavybės (IN) skyrių.
