Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/63984/ivardijo-neisnaudota-lietuvos-potenciala-galimybiu-daug-tik-butinos-papildomos-investicijos/spausdinti/

Įvardijo neišnaudotą Lietuvos potencialą: galimybių – daug, tik būtinos papildomos investicijos

Publikuota: 2018-06-14 13:15
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©GRYNAS.lt
Inf. šaltinis: GRYNAS.lt

Alinantis karštis ir viską skandinančios liūtys, audros ir uraganai privertė sunerimti visą pasaulį. Mokslininkai ir specialistai diskutuoja, kokie procesai vyksta mūsų gamtoje. Išvada viena – klimato kaita yra akivaizdi. Tai supranta ir Lietuva, todėl, norėdama sumažinti klimato kaitos padarinius, imasi būtinų priemonių.


Alinantis karštis ir viską skandinančios liūtys, audros ir uraganai privertė sunerimti visą pasaulį. Mokslininkai ir specialistai diskutuoja, kokie procesai vyksta mūsų gamtoje. Išvada viena – klimato kaita yra akivaizdi. Tai supranta ir Lietuva, todėl, norėdama sumažinti klimato kaitos padarinius, imasi būtinų priemonių.

Kokius pasiūlymus dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo teikia Suomijos ekspertai, atlikę Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuotą studiją „Nordic green to scale“, Lietuvai, ir kaip gali pasikeisti mūsų gyvenimas per ateinančius kelis dešimtmečius?

Ekspertai pateikė rekomendacijas

Kova su klimato kaita ir jos padariniais yra tikras iššūkis visoms pasaulio valstybėms. Dar 2015 metų gruodį pasiektas visuotinis valstybių susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo, pavadintas Paryžiaus susitarimu. Paryžiaus susitarime 195 Pasaulio šalys įsipareigojo siekti, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 °C. 2016 metais Paryžiaus susitarimas įsigaliojo. Tai įvyko praėjus 30 dienų po to, kai buvo įvykdytos sąlygos, kad susitarimą ratifikuotų bent 55 šalys, kartu atsakingos už bent 55 proc. pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Įvardijo neišnaudotą Lietuvos potencialą: galimybių – daug, tik būtinos papildomos investicijos

Tačiau didieji darbai prasidėjo tik po Paryžiaus susitarimo įsigaliojimo. Šalys, ratifikavusios šį dokumentą, diskutuoja dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo sprendimų, kuriuos numatoma patvirtinti 2018 m. gruodžio 3–14 d. vyksiančioje 24-oje klimato kaitos konferencijoje Katovicuose, Lenkijoje. Vyksta susitikimai, kurių metu aiškinamasi, kaip sustabdyti klimato kaitą ir sumažinti jos padarinius bei įgyvendinti Paryžiaus susitarimu priimtus įsipareigojimus. Kita vertus, kova su klimato kaita nėra tik nacionaliniai įsipareigojimai, tad geriausi klimato kaitos ekspertai padeda kai kurioms valstybėms sukurti efektyvios kovos su klimato kaita planą.

Gegužės pabaigoje Lietuvoje viešėjo mokslininkai iš Suomijos ir pristatė Šiaurės ministrų tarybos užsakymu atliktą tyrimą, kuriame pateiktos rekomendacijos politikos formavimo sprendimus priimantiems globaliems klimato kaitos švelninimo tikslams pasiekti. Studijoje išanalizuotos Šiaurės šalyse įgyvendinamų 10 priemonių (kogeneracija, vėjo, saulės energetika, energijos efektyvumo didinimas pramonėje, elektromobiliai, biodegalų panaudojimas transporte, viešųjų ir gyvenamųjų pastatų renovacija, bioenergetika, miškų atsodinimas ir degradavusių žemių atstatymas, mėšlo tvarkymas), kurios prisideda prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir vertintas jų įgyvendinimo potencialas ir kaštai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje.

Išvardijo taršiausius sektorius

Suomių ekspertai studijoje analizuoja efektyviausias priemones, jų kainą ir potencialą sumažinti šiltnamio dujų kiekį mūsų šalyje. Lietuvoje kaip efektyviausios priemonės dėl kaštų ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo išskirtos šios: vėjo energetikos plėtra, pastatų renovacija (modernizacija) ir energijos efektyvumo didinimas pramonės įmonėse. Studijoje akcentuojama, kad subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas padengtų didelę reikalingų investicijų minėtoms priemonėms įgyvendinti dalį. Pateiktas optimistinis vertiniams, kad Lietuvoje įgyvendinus minėtas priemones bendrai galima būtų pasiekti 5,85 mln. t. CO2 ekv. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą 2030 m. Suomių mokslininkai išskiria energetikos, pramonės, transporto ūkio ir miškų sektorius.

Teigiama, kad, norint visame pasaulyje sumažinti klimato kaitą ir sušvelninti padarinius, energetikos sektoriuje plėtros objektais turėti būti saulės, vėjo energetika. Taip pat visoms šalims rekomenduojama daugiau dėmesio skirti pastatams šildyti, kai dalis šilumos gaminama elektra. Pramonės sektoriuje trūksta efektyvaus energijos panaudojimo. Kalbant apie transporto sektorių, anot specialistų, sumažinti taršą galima po truputį pereinant prie elektra varomų transporto priemonių (ir privatus, ir viešasis transportas), taip pat skatinti biodujų naudojimą. Žemės ūkio ir miškų sektoriuje šalys skatinamos daugiau dėmesio skirti miškams atsodinti ir veisti, mėšlui ekologiškai tvarkyti ir jo kiekiui mažinti.

Transporto sektoriuje reikia daug darbo

Tai yra pagrindiniai aspektai, į kuriuos šalys, kovodamos su klimato kaita, turėtų atkreipti dėmesį. Tačiau, anot suomių ekspertų, ne visos priemonės ir sprendimai tinka visoms šalims. Pagal dabartinius Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimus skaičiuojama, kad daugiausia įtakos šiose šalyse šiltnamio dujų efektui mažėti turi pastatų energinio naudingumo koeficiento kilimas. Kitaip tariant, nuolat augantys pastatų energetinės klasės reikalavimai (perėjimas prie A+ ir vėliau prie A++ klasės pastatų) ir senųjų pastatų atnaujinimas, po kurio jiems šildyti reikia mažiau energijos. Kita energetikos niša, kurios potencialą šiuo metu stengiasi išnaudoti minėtos 5 valstybės, tarp jų ir Lietuva, yra saulės ir vėjo energetika. Mažiausiai, anot suomių ekspertų, išnaudojamas elektra varomų transportų priemonių ir miškų atsodinimo potencialas.

Didžiausią potencialą turi vėjo energetika

Klimato kaitos specialistai iš Suomijos į Lietuvą atvyko turėdami ne vieną pasiūlymą, kaip mūsų šalyje būtų galima sumažinti šiltnamio dujų efektą. Lietuva savo naujoje energetikos strategijoje yra užsibrėžusi iki 2030 metų net 45 proc. energijos pagaminti naudojant atsinaujinančius energetikos šaltinius, o 2050 metais – 80 proc.

Skaičiuojama, kad, įgyvendinus studijoje analizuotas priemones, Lietuvai pavyktų sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį maždaug 34 proc. numatyto galutinio rezultato, kuris turi būti pasiektas 2030 metais. Suomių mokslininkai akcentuoja, kad bene didžiausią potencialą Lietuvoje turi vėjo energetika. Jų skaičiavimais, patobulinus vėjo energetiką mūsų šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Lietuvoje būtų galima sumažinti apie 17 proc. Taip pat gerų rezultatų gali duoti pastatų energetinio naudingumo koeficiento kilimas, efektyvesnis energijos paskirstymas pramonėje, saulės energetikos potencialo išnaudojimas.

Rekomendacijas, kaip Lietuvai reikėtų kovoti su klimato kaita, įvertino konferencijoje dalyvavę aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir energetikos viceministras Vidmantas Macevičius. Aplinkos ministras K. Navickas sako, kad suomių mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas vertina teigiamai ir mano, kad Lietuva juda tinkama kryptimi, todėl ir toliau ketinama siekti iškeltų klimato kaitos mažinimo tikslų. „Išvadas vertiname palankiai, rekomendacijos yra pagrįstos. Vienintelis punktas, kuriuo mes suabejojome, tai labai optimistiški CO2 sumažinimo rezultatai, įgyvendinus visas kovos su klimato kaita priemones. Mūsų skaičiavimais, efektas turėtų būti mažesnis. Bet iš esmės, jų išvardytos prioritetinės priemonės yra tos pačios, į kurias mes kreipiame daugiausia dėmesio, tai pastatų energetinio efektyvumo didinimas , pastatų atnaujinimas. Mažinant taršą didžiausi iššūkiai yra transporto ir žemės ūkio sektoriuose“, – portalui GRYNAS.lt komentuoja ministras.

Klimato kaita keičia visą Lietuvos gamtą

Kova su klimato kaita ir jo padariniais, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, svarbi ne tik dėl Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų. GRYNAS.lt yra rašęs, kokius klimato kaitos padarinius stebi visas pasaulis, ir kas dar laukia žmonių, jei su klimato kaita nebus kovojama. Be svilinančio karščio ir audringų, kartais katastrofiškų liūčių, ir visam pasauliui, ir Lietuvai tenka susidurti su vandens lygio kilimu, potvyniais ir poplūdžiais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 20–30 metų Baltijos jūros lygis pakilo apie 16 cm. Tai dar labiau didina potvynių riziką ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visoje šalyje. Be kita ko, ištisus metus kylanti oro temperatūra turi didelės įtakos vietiniams augalams ir gyvūnams. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija yra atlikusi tyrimą, kaip į augančią vidutinę metų temperatūrą reaguoja invazinis augalas lubinas. Laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Sigita Jurkonienė yra pasakojusi, kad tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai. „Pagal laboratorinius tyrimus, auginant augalus klimato kamerose ir imituojant 5 laipsnių atšilimą, galima prognozuoti, kad invazinis augalas gali prarasti savo invaziškumą: patektų į kitą kategoriją, nebegalėtų tokiomis sąlygomis užkariauti mūsų pievų. Bet tai yra tik trejeto metų eksperimentas, tiriant jo dygimą ir pradines augimo fazes. Aišku, natūraliai gamtoje gali viskas vykti šiek tiek ne taip, kaip imituojant laboratorinėse sąlygose šiltėjimą“, – aiškino mokslininkė. Pasak jos, matant, kad net invazinis augalas gali prarasti kai kurias savo savybes, galima konstatuoti, jog vietiniams augalams klimato kaita gali padaryti dar didesnę įtaką, nors, kas nutiks vienam ar kitam augalui, prognozuoti sunku. Klimato kaita įtakos turi ir vabzdžiams. Mokslininkai įsitikinę, kad šiltesnės žiemos tikrai lems vienokius ar kitokius jų rūšių pasikeitimus. Entomologas, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doc. dr. Andrius Petrašiūnas pasakojo, kad, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, galima įsivaizduoti, jog panašūs procesai vyksta ir Lietuvos gamtoje.

„Lietuvoje tyrimų, kaip vabzdžiai reaguoja į klimato pokyčius, kol kas, kiek man žinoma, nėra padaryta, todėl kalbėti apie konkrečias rūšis yra sunku, lieka prognozuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje yra atlikti tyrimai, kaip kamanės prisitaiko prie kintančio klimato. Tos rūšys, kurios gyvena piečiau, traukiasi į šiaurę, kur temperatūra lieka tokia, kokia joms yra įprasta gyventi. Tai, ko gero, Lietuvoje tas pats vyksta su kai kurių rūšių vabzdžiais, tačiau niekas nėra atlikęs jokių išsamesnių tyrimų“, – teigė dr. A. Petrašiūnas.

Didesnę įtaką, kaip teigia mokslininkai, šiltėjančios žiemos daro paukščiams. Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba yra aiškinęs, kad klimato kaita – akivaizdi priežastis, lemianti migruojančių paukščių rūšių įpročių pokyčius: jei orai būna švelnesni, nėra šalnų, sniego, žvarbaus oro, paukščiai ilgiau pasilieka arba anksčiau sugrįžta pavasarį. Be to, žinant kai kurių rūšių biologinės savybes, galima prognozuoti, kurie paukščiai nukentės labiau, o kurie mažiau. Jau dabar turima duomenų, kad šiltėjantis klimatas neigiamai veikia jūrinių ir kitų šaltesnio klimato juostose perinčių paukščių rūšių populiacijas.

Priemonių įgyvendinimas gali pakeisti ekonomiką

Suomių ekspertai, viešėję Lietuvoje, akcentuoja, kad kova su klimato kaita gali ne tik išgelbėti pusiausvyrą gamtoje, bet ir turėti ekonominės naudos. Anot jų, mažinant oro užterštumą, gerėja gyventojų sveikata, vystant atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, rekomenduotą vėjo energetiką, didėja energetinė nepriklausomybė, kuriamos naujos darbo vietos. Taigi, suomių ekspertai įsitikinę, kad net maži sprendimai, neturintys didelės įtakos mažinant oro taršą, yra labai svarbūs dėl bendro rezultato. Teigiama, kad priimti kai kuriems sprendimams motyvacijos reiktų ieškoti ne tik dėl klimato kaitos mažinimo, bet ir norint gerinti bendrą šalies ekonominę situaciją.

Ekspertai pabrėžia, kad ypač aktualu tai turėtų būti Baltijos šalims. Kita vertus, įgyvendinant kovos su klimato kaita priemones ieškoma papildomų lėšų ir investicijų. Šį aspektą, kaip kliūtį mažinant šiltnamio efektą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, įvardija ir suomių ekspertai. Jie siūlo pavyzdį imti iš Šiaurės Europos šalių: technologijų ir prekybos vystymas gali paveikti rinkos kainas (jos mažėja), valstybė turi aiškius, ekonomiškai naudingus ir ambicingus tikslus bei planą, kaip tai įgyvendinti, įvedus papildomus taršos mokesčius į valstybių biudžetus surenkama papildomų pinigų.


Grynas.lt
‡ 1999–2018 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!