Patvirtinimo parlamente laukianti Lietuvos nacionalinė energetikos strategija daro įspūdį. Ambicingai atrodo tikslai iki 2030 metų patrigubinti vėjo jėgainių parkuose sugeneruojamos elektros energijos kiekį bei ateityje visus 100 proc. šaliai reikalingos energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių.Patvirtinimo parlamente laukianti Lietuvos nacionalinė energetikos strategija daro įspūdį. Ambicingai atrodo tikslai iki 2030 metų patrigubinti vėjo jėgainių parkuose sugeneruojamos elektros energijos kiekį bei ateityje visus 100 proc. šaliai reikalingos energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tokie skaičiai siunčia signalą, kad Lietuva seka pasaulines tendencijas, ir aiškiai paneigia kitur Europoje dar gana dažnai sutinkamą mitą, kad Centrinės ir Rytų Europos šalių atsinaujinanti energetika nedomina.
Visu greičiu į švarią ateitį
Pirmą kartą Lietuvoje lankiausi prieš dvejus metus ir jau tuomet pastebėjau atvirumą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Tačiau vėliau ši plėtra įgavo dar didesnį pagreitį – manau, kad esminis momentas buvo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno praėjusiais metais pateiktas Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Susitikęs su ministru gyvai buvau maloniai nustebintas atvirumu vėjo energetikos vystymui – tiek sausumoje, tiek galimai ir jūroje. Malonu matyti ir tokią pačią Ūkio ministerijos bei Seimo poziciją.
Nacionalinės energetikos strategijos projekte iškeltas tikslas 2030 m. vėjo jėgainėse gaminti 3,8 TW elektros energijos atspindi Lietuvos potencialą šios energetikos rūšies plėtrai. Jau dabar šalyje veikiančių vėjo jėgainių parkų efektyvumas siekia 37–39 proc., dažnu atveju netgi pranokdamas 30 proc. siekiantį Europos vidurkį. Be to, Lietuva turi puikias galimybes vėjo energetikos plėtrai jūroje, todėl malonu matyti, jog Vyriausybė linkusi nagrinėti egzistuojančias galimybes.
Jas dar labiau padidina nuolat tobulėjančios technologijos. Šiuo metu jau montuojamos 8 MW galingumo turbinos, o kompanija GE neseniai paskelbė apie 12 MW galios turbinas. Laukdami, kol kiti gamintojai praneš apie savo sukurtus variantus, prognozuojame, kad jau 2025-aisiais turbinų galingumas pasieks 14 MW. Visa tai reiškia ir nuosekliai augantį jūrai tinkamų turbinų galingumą, o kartu – didesnį efektyvumą ir mažesnius kaštus.
Elektrinio transporto vaidmuo
Tiesa, kuomet kalbame apie atsinaujinančią energetiką, turėtume atkreipti dėmesį ne tik į elektros energiją. Europoje iš atsinaujinančių šaltinių išgaunama apie 30 proc. elektros energijos. Galima palyginti: iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 18 proc. šildymui ir vos 6 proc. transportui reikalingos energijos. Todėl reikia gerai išnagrinėti, kaip galime padidinti švarios energijos dalį šiuose sektoriuose.
Žinoma, kartu turėtų augti ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos elektros energijos kiekis – būtent švari elektros energija gali paskatinti pokyčius kituose sektoriuose. Esu tikras, kad tai įvyks. Jau dabar žinome, kad 2030 m. iš atsinaujinančių šaltinių bus sugeneruojama 50 proc. Europai reikalingos elektros energijos, o vėliau ši dalis toliau augs. Tačiau tikrasis iššūkis yra daugiau švarios elektros šildymo ir transporto sektoriuose.
Kaip galime tai pasiekti? Žinoma, svarbų vaidmenį čia suvaidins elektra varomos transporto priemonės. Tačiau ne mažiau svarbus vaidmuo atiteks ir vandeniliui. Jis gali būti švarus, pagamintas iš „žaliosios“ elektros energijos, ir būti naudojamas kaip automobilių degalai. Šiuo metu glaudžiai ir intensyviai dirbame kartu su Europos vandenilio pramone būtent ties šia technologija.
Pasaulinės tendencijos – ir Lietuvoje
Grįžtant prie situacijos Lietuvoje, svarbu pastebėti, kad šalies neaplenkė pasaulyje stebimos tendencijos: elektros energijos dalis, pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų nuosekliai didėti, šildymo sektoriaus sėkmės istoriją žymi biokuro naudojimas. Nematau jokių priežasčių, galinčių sukliudyti daugiau švarios energijos naudoti ir transporto sektoriuje. Tai įrodo ir jūsų kaimynės Lenkijos pavyzdys. Ši valstybė dažnai buvo kritikuojama dėl to, kad yra mažiau progresyvi nei kitos, kuomet kalbame apie švarios energijos naudojimą. Tačiau dabar Lenkija yra tarp ambicingiausių šalių Europoje – planuojama, kad jau 2025 m. šalies keliuose važinės milijonas elektromobilių.
Siekti panašių tikslų visiškai realu ir Lietuvoje, nes čia atsinaujinančią energetiką palankiai vertina tiek gyventojai, tiek ir sprendimų priėmėjai. Būtent dėl to visai neseniai „Wind Europe“ čia organizavo konferenciją, skirtą eksploatuojantiems, prižiūrintiems ir ketinantiems investuoti į vėjo jėgaines. Šis renginys subūrė daugybę profesionalų iš Lietuvos ir užsienio, dirbančių tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje. Pavyzdys, kurį jie pamatė ir išgirdo atvykę čia, paneigia kitur Europoje dar gana dažną nuomonę, kad Centrinėje bei Rytų Europoje nesidomima atsinaujinančia energetika.
