Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ technologijų tendencijų renginį apie „blockchain“ susirinkusius klausytojus patikino, kad abejoti nebeverta – šios technologijos pritaikymas išplis ir ji bus naudojama taip pat plačiai kaip internetas.

Tačiau, pasak I. Laurso, prireiks maždaug 10 metų, kol „blockchain“ technologija pasieks visuotinį pritaikomumą ir bus sukurti tokio lygio išmanieji kontraktai kaip „Facebook“, nors jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti.

„Blockchain“ genialumas yra ne tik pati technologija, bet ir tai, kad ši sistema pasauliui pasiūlė visiškai naują finansinį modelį. Kai infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo kaštai atskiriami nuo valstybės ar įmonės, o pati sistema decentralizuota, ji tampa efektyvi, saugi ir palyginti nebrangi“, – susirinkusiems klausytojams sakė I. Laursas.

I. Laurso teigimu, pirmiausia, kalbant apie „blockchain“ technologijos galimybes, reikia atsiminti pagrindines jos ypatybes, kartu užtikrinančias ir saugumą. Tai decentralizuota sistema, taigi informacija joje paskirstoma per visą į tinklą sujungtą didžiulį kompiuterių skaičių. Kad tokioje decentralizuotoje sistemoje saugoti informaciją būtų saugu, ji užkoduojama.

„Kodavimo algoritmai sukurti taip, kad būtų nenulaužiami. Be to, informacija išskaidyta per šimtus tūkstančių kompiuterių, tad vargiai tikėtina, kad jie visi būtų sunaikinti ar paveikti vienu metu. Norėčiau pateikti palyginimą su žmogaus DNR – kiekvienas kompiuteris saugo informaciją, kaip kiekviena ląstelė saugo visą DNR informaciją. Toks vientisumas yra trečioji „blockchain“ ypatybė“, – pavyzdžiais renginyje apie „blockchain“ veikimo principą dalinosi verslininkas.

Labiausiai „blockchain“ galimybės šiuo metu atsiveria kalbant apie duomenų saugumą. Pasak I. Laurso, kone pusė startuolių dirba su duomenimis, tad galimybė turėti nepriklausomą duomenų bazę yra labai patraukli: „Debesijos sprendimai palankūs duomenims saugoti, tačiau atsiranda būtinybė mokėti už jų saugojimą, o jeigu institucija, kuri tuo verčiasi, bus uždaryta, visa informacija dings. „Blockchain“ atveju išvengiama brangių išlaidų, be to, informacija yra saugiai užkoduota“, – apie vieną plačiausių pritaikymo galimybių kalbėjo pranešėjas.

Verslininkas priminė, kad svarbu pripažinti, jog pažeidžiamiausia bet kokios sistemos grandis yra žmogus. „Blockchain“ leidžia išvengti žmogaus ir jo klaidos ar poveikio jam, nes informacija, kad ir kokia ji būtų – asmeniniai duomenys, registras ar finansinės transakcijos, yra paskirstoma, nebelieka vienos prižiūrinčios institucijos. „Blockchain“ sistema veikia savarankiškai ir yra saugi nuo bet kokio poveikio.

„Kai kalbame apie šią technologiją, reikėtų turėti galvoje, kad informacija pati savaime yra pasyvi, bet „blockchain“ pagrindu sukurti vadinamieji išmanieji kontraktai – tai yra aktyvios aplikacijos, kurios, sujungtos su tam tikrais davikliais, tarkime, vaizdo kamera ar oro temperatūros matavimais, analizuoja gautą informaciją ir imasi aktyvių veiksmų. Pavyzdžiui, aplikacija analizuoja orų tinklalapių duomenis ir temperatūrai krintant automatiškai perveda tam tikrą sumą šilumos tinklui, o šis automatiškai įjungia šildymą. Naudojant išmaniuosius kontraktus galima suprogramuoti bet ką“, – sakė pranešėjas ir pakartojo populiarų automatinių baudų, jeigu viršijamas greitis, pavyzdį, kai vaizdo kamerai užfiksavus pažeidimą, bauda būtų nuskaičiuojama automatiškai.

Būtent išmanieji kontraktai, anot I. Laurso, suteikia itin plačias „blockchain“ panaudojimo galimybes. Tačiau pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduriama – programinė įranga. Per sekundę blockchain gali užregistruoti 7 transakcijas, bet palyginkime su Visa, kur per vieną sekundę atliekama jų apie 30 000. Išmanusis kontraktas gali palaikyti elementarią keturių-penkių eilučių aplikaciją, tuo tarpu šiuolaikinės aplikacijos eilučių skaičiuoja apie 10 tūkst.

Programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ karjeros centro vadovė Živilė Auruškevičienė teigia, kad nors renginiai, iniciatyvos ir susitikimai, kuriuose kalbama apie „blockchain“, sulaukia didžiulio susidomėjimo, sritis ir technologija palyginti nauja. „Daug kalbų pasigirsta apie „blockchain“ specialistus, tačiau kol kas sunku aiškiai apibrėžti, kiek ir kokio pobūdžio programuotojų rinkai reikia. Mes aktyviai stebime, kaip keičiasi reali specialistų paklausa, kad jai pasiekus reikiamą tašką pradėtume rengti specializuotus programuotojus. Šiuo metu tarsi atliekame paruošiamuosius „namų darbus“, kai analizuojame ir ruošiamės“, – sakė programavimo mokyklos atstovė.

I. Laurso nuomone, kalbant apie reikalingų „blockchain“ specialistų situaciją rinkoje, nors šiuo metu jų yra labai mažai, tie, kurie yra – turi darbo dešimčiai metų į priekį.

Programavimo mokyklos „Vilnius Coding School", turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, nemokami „Code&Coffee" renginių ciklai organizuojami kiekvieną mėnesį. Jie apima renginius apie technologines tendencijas su kviestiniais svečiais, pranešimus ir diskusijas apie BIG DATA naujienas, „Moterys užkariauja IT" panelines diskusijas apie moterų situaciją IT rinkoje ir darbo rinkos situacijai apžvelgti skirtus „Ko nori darbdaviai?" susitikimus su perspektyviausių, inovatyviausių, didžiausių Lietuvoje IT srities įmonių atstovais. Visi renginiai yra nemokami.