Nuo 2020 metų „Apple“ atsisakys „Intel“ procesorių „Mac“ kompiuteriuose ir pradės naudoti savo sukurtus lustus. Bent jau taip mano su „aifonų“ gamintojų planais susipažinę „Bloomberg“ šaltiniai. Projektas, kuriam suteiktas kodinis pavadinimas Kalamata, kol kas dar tik ankstyvajame savo etape, tačiau puikiausiai dera su bendra „Apple“ koncepcija.
Nuo 2020 metų „Apple“ atsisakys „Intel“ procesorių „Mac“ kompiuteriuose ir pradės naudoti savo sukurtus lustus. Bent jau taip mano su „aifonų“ gamintojų planais susipažinę „Bloomberg“ šaltiniai. Projektas, kuriam suteiktas kodinis pavadinimas Kalamata, kol kas dar tik ankstyvajame savo etape, tačiau puikiausiai dera su bendra „Apple“ koncepcija. Jos esmė – palengva atsisakyti bet kokių savo įrenginių komplektuojančių dalių pirkimo ir gaminti nuosavus. Nuobodi naujiena apie „geležį“ išties parodo, kaip stipriai asmeniniai kompiuteriai pasikeis jau artimiausiais metais. To priežastis – totali mobiliųjų prietaisų hegemonija. Jie ne tik perėmė visas „paprastų“ kompiuterių (stalinių ir nešiojamųjų) funkcijas, bet kartais netgi aplenkė juos techninėmis charakteristikomis. Ši tendencija nenutrūks ir ateityje.
„Apple“ + „Intel“: pradžia
Visiems „Apple“ kompiuteriams „Intel“ procesorius tiekia nuo 2005 metų. Verta prisiminti tais metais vykusią WWDC programuotojų konferenciją. Steve'as Jobsas nuo scenos San Franciske iš kilmingai paskelbė, kad nuo šiol visi makai bus gaminami su pasaulinio lustų gamintojų lyderio procesoriais. „Manome, kad „Intel“ technologijos padės mums kurti ateinančius 10 metų kurti geriausius asmeninius kompiuterius “, – paaiškino Jobsas.
Kaip rodo istorija, „Apple“ vadovo pranašystė išsipildė – „Macbook“ ir „iMac“ tapo lyderiais jei ne pagal parduodamų modelių skaičių („Apple“ fiziškai nepajėgi konkuruoti su rinkos gigantais – „Lenovo“, „Dell“, HP ir ASUS), tai pagal kokybę ir našumą.
Kas buvo iki 2005 metų? Maždaug tai, prie ko „Apple“ nori grįžti. Tiesa, dešimtajame dešimtmetyje Cupertino kompanija procesorius gamino ne viena, o bendradarbiaudama su IBM ir „Motorola“. Trijų kompanijų aljansas padovanojo pasauliui „PowerPC“ procesorius. Kai viskas dar tik prasidėjo, Jobsas su bičiuliais tikėjosi iš rinkos išstumti „Intel“ ir jos х86 architektūrą. Galiausiai „Apple“ pralaimėjo. WWDC scenoje paskelbtas sandėris su „Intel“ buvo kapituliacija, tačiau tuo pat metu ir svarbus žingsnis, neleidęs „Mac“ kompiuteriams beviltiškai atsilikti nuo konkurentų ir nugrimzti užmarštin.
Pereidama prie „Intel“ procesorių makuose, tuo pačiu „Apple“ kitus porą metų ruošė mobiliąją revoliuciją – pirmąjį „aifoną“. Svarbiausiu kompanijai naujo įrenginio kūrimo sprendimu tapo nuosavo procesoriaus kūrimas, bendradarbiaujant su ARM ir „Samsung“. Viskas, kas paskui vyko su mobiliaisiais „Apple“ procesoriais, ne tik gerino ir spartino kompanijos įrenginius, bet ir keitė visą mobiliųjų įrenginių rinką.
2010 metai. Išleidžiamas pirmasis „iPad“. Gandai apie „Apple“ planšetes sutikti skeptiškai – su tokiais įrenginiais daug kompanijų eksperimentavo dešimtajame dešimtmetyje (pati „Apple“ taip pat, prisiminkite „Newton“), ir dauguma analitikų nesuprato, kam šiais laikais tokio įrenginio gali prisireikti. Sklido gandai, kad „iPad“ pagrindu taps naujausias „Intel“ kūrinys – „Atom“ procesorius.
Galiausiai „Apple“ vėl visus nustebino, pristatydama nuosavą A4 procesorių, paskui panaudotą ir „iPhone 4“. Šis mobilusis procesorius buvo toks našus ir efektyvus, kad pats savaime tapo nedideliu technologiniu proveržiu, ir atsiplėšė nuo revoliucinio „iPad“. Kulminacija tapo „iPhone 5S“ telefonams skirtas А7 procesorius – pirmasis istorijoje 64 bitų mobiliųjų įrenginių procesorius.
Moore'as prieš „Intel“
Kelis pastaruosius metus „Apple“ laikėsi aiškaus naujų įrenginių pristatymo grafiko: kiekvienas „iPhone“ gaudavo naują pačių sukurtą procesorių, galingesnė jo versija tekdavo naujausiai „iPad“ versijai, o „Intel“ laiku išleisdavo naujos kartos procesorius „Mac“ kompiuteriams. Ir jei „Apple“ kasmet pavyksta sėkmingai savo lustus modernizuoti ir kasmet rugsėjį tradiciškai pristatyti naujus „iPhone“ modelius, tai „Intel“ paklusti Moore'o dėsniui darosi vis sudėtingiau.
Pastaruosius tris metus tranzistorių dydžio mažinimo („tik“ ciklų) ir mikroarchitektūros pagerinimo („tak“ ciklų) vykimas stringa, ir „Intel“ pereiti prie naujo techninio proceso nebespėja (dabar naudojamas 14 nanometrų, nors pagal Moore'o dėsnį jau turėtų būti 10 nanometrų). Dėl to lustų gamintojams tenka keliems mėnesiams nukelti naujų procesorių išleidimą ir tai nutraukia ne tik „Apple“, bet ir kitų kompanijų gamybos ciklą.
Deja, „Intel“ beveik pasiekė silicio galimybių ribą. Akivaizdu, kad norint toliau laikytis Moore'o dėsniu aprašyto vystymosi tempo, reikia kažkokių iš principo naujų komponentų arba lustų gamybos metodų, tačiau kol kas šie darbai tebėra pradinėse vystymosi stadijose. Kompanijų problemas geriausiai iliustruoja naujų procesorių pateikimo grafikas, kurį sudarė „AnandTech“. 2016–2018 metais jis aiškiai rodo, kaip sutriko „tik“ ir „tak“ ciklai.
„Apple“ sėkmę išmaniųjų telefonų ir planšečių rinkoje lemia unikalus įrenginio kūrimas – kompanija stengiasi kuo daugiau komponentų ir būtent jai skirtos programinės įrangos kurti pati. Būtent todėl „iPhone“ telefonai kasmet pasirodo geriau už praktiškai bet kuriuos išmaniuosius, naudojančius „Android“ OS, kurių procesorių charakteristikos tris kartus geresnės už „Apple“, tačiau realūs rezultatai nėra tokie įspūdingi.
Būtent dėl to beveik visų kitų išmaniųjų telefonų reklamoje akcentuojamas operatyvinės atminties dydis ar procesoriaus taktinis dažnis. „Apple“ apie šiuos įprastiems vartotojams nuobodžius rodiklius kalba tik nuo scenos ir niekada nenaudoja, reklamuodama naujienas, nes jos „tiesiog veikia“.
Tai, ką nuveikė su mobiliaisiais įrenginiais, objektyviai tapusiais rinkos lyderiais, „Apple“ nori atlikti ir su „Mac“ kompiuteriais. Visų pirma, per 11 metų nuo pirmoj „iPhone“ pasirodymo, išmanieji telefonai išmoko atlikti viską, ką anksčiau veikė atskiri įrenginiai (kompiuteriai, kameros): jais dirbama su įvairiausiais dokumentais, filmuojama ir apdorojama netgi 4K raiškos video, žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai ir naudojamos programos (pažvelkite, kaip pamažu nyksta išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams skirtos grafikos kokybės skirtumai). Antra, kai kurių mobiliųjų „Apple“ lustų našumas pranoksta stalinių kompiuterių analogus. Dar prieš 10 metų nebuvo galima įsivaizduoti, kad telefonas bus galingesnis už kompiuterį. Dabar gi „A11 Bionic“ lustas „iPhone X“ telefone ne tik geresnis už bet kurį kitą mobilųjį procesorių, bet ir galingesnis už „Macbook Pro“ montuojamą „Core i5“.
Svarbu paminėti, kad čia kalbame apie plačiajai auditorijai skirtus kompiuterius. Profesionalūs asmeniniai kompiuteriai, apginkluoti aukštos klasės aparatine įranga ir kainuojantys virš dviejų tūkstančių dolerių, kaip ir anksčiau, demonstruoja kosminį našumą, tačiau ji reikalinga vienetams (kitas pavyzdys – kompiuteriai, skirti žaidimams, kurių nei „makbukai“, nei ultrabukai su „Windows“ nepatempia). Eiliniam naudotojui galia, aišku, svarbu, tačiau svarbu ir tą galią užtikrinančios energijos sąnaudos. „Macbookai“ vienu įkrovimu gali veikti iki 10 valandų. O ką, jeigu jie galės dirbti 20 valandų? Arba dar ilgiau? Čia ir yra pagrindinė priežastis pereiti prie nuosavų procesorių. Jeigu tai išties įvyks, „Apple“ kompiuteriai taps dar mobilesni, spartesni, o ir veiks geriau ir ilgiau.
Kaip pažymi „Verge“, „Apple“ pasirinktą kryptį apibūdina žodis „integracija“. Kompanija ne vienus metus kuria nuosavą tarpusavyje susijusių įrenginių ekosistemą – „iPhone'ai“, „Macbookai“, planšetės, ausinės, išmanieji laikrodžiai ir namų kolonėlės. Visiems jiems, išskyrus kompiuterius, beveik visus komponentus „Apple“ kuria pati ir papildo nuosavomis operacinėmis sistemomis, kitaip nei pagrindiniai konkurentai („Samsung“, „Sony“, HTC išmaniuosius telefonus gamina iš savo ir iš partnerių detalių, OS gauna iš „Google“ ir jau tada į ją diegia nuosavas vartotojo sąsajas).
Kurdama „iPhone“, „Apple“ nenorėjo priklausyti nuo „Qualcomm“ – vieno iš pagrindinių mobiliųjų lustų gamintojo, todėl sukūrė savo. Prieš metus, siekdama sumažinti priklausomybę nuo „Imagination Technologies“, kompanija pradėjo kurti nuosavus vaizdo procesorius. „Apple“ sugalvojo „Face ID“ veido skenerį, ir tam iš anksto įsigijo kelias kompanijas (taip pat buvo ir su pirštų atspaudų skeneriu „Touch ID“). Dabar, remiantis naujausiais pranešimais, „Apple“ nori gaminti nuosavus ekranus. Pirmasis žingsnis šia kryptimi – naujiems „Apple Watch“ skirti nedideli „MicroLED“ ekranai. Jei šis eksperimentas bus sėkmingas, būsimos „iPhone“ ir „iPad“ kartos turės „Apple“ ekranus.
Žinoma, „Intel“ korporacijai „Apple“ atsisakymas naudoti jos procesorius sukels neigiamas pasekmes. „Apple“ – vienas iš svarbiausių lustų gamintojo klientų. „Mac“ kompiuteriams skirtų procesorių tiekimas „Intel“ duoda ne mažiau, nei 5 % metinių pajamų. Po „Bloomberg“ publikacijos, „Intel“ kompanijos akcijų kaina sumažėjo 9 % – labiausiai per pastaruosius porą metų.
Tuo tarpu, nors pagrindiniai asmeninių kompiuterių rinkos žaidėjai („Dell“, „Lenovo“, HP) vis dar lieka ištikimais „Intel“ klientais, jos procesorių atsisakyti ketina ne tik „Apple“. Dar pernai „Google“ pasamdė buvusį „Apple“ darbuotoją, vadovavusį „iPhone“ mobiliojo procesoriaus kūrimui. Panašu, paieškos gigantas savo išmaniuosiuose telefonuose „Pixel“ ketina naudoti nuosavos gamybos lustus. Taip pat elgiasi ir „Microsoft“, drauge su „Qualcomm“ vystanti „Windows“ ARM platformą. Gali būti, kad „Intel“ vertėtų susimąstyti, kaip ir kam ji gamina procesorius, jei didžioji dalis žaidėjų ima gręžtis nuo kompanijos.
Nuo „geležies“ prie programinės įrangos
Pasikeitus fiziniam „įdarui“, neišvengiamai kis ir programinė įranga. Kalbama apie projektą „Marzipan“, kurio esmė – galimybė bet kurias „iPhone“ programėles naudoti „Macbookuose“. Ir nors šios programos priežastis slypi „Mac App Store“ problemose (iš jos nepavyksta įdiegti „Mac“ skirtų programų), „Marzipan“ tikslas – pakeisti naudojimosi kompiuteriu patirtį.
Tikimasi, kad jau netrukus „iOS“ ir „macOS“ operacinės sistemos bus apjungtos į vieną platformą, kuri bus diegiama į visus „Apple“ įrenginius. „iPhone“ programėlės pakeitė vartotojų įpročius; įsivaizduokite kaip pasikeis mūsų kompiuterių naudojimas, jeigu jie įgis mobiliųjų įtaisų funkcionalumą.
Artėjantys pokyčiai taupys programuotojų laiką – jie galės daryti vieną programą telefonams, planšetėms ir kompiuteriams. „App Store“ atnaujinimas tikriausiai bus paskelbtas 2018 metų WWDC konferencijoje.
